Katytiškių pagarba valstybei ir savo krašto žmonėms

Katytiškiai svarbiausiais seniūnijos šventės akcentais pasirinko Valstybės dienos ir Etnografinių regionų metų paminėjimą. Padėkojo žmonėms, puoselėjantiems grožį, kuriantiems miestelio ateitį, apdovanojo sporto varžybų nugalėtojus, paaugino Gerumo akmenų kalną.

Šventinė eisena.

 

Ženklai
Šventės eisenoje greta valstybingumo simbolių buvo ir Katyčių seniūnijos gyvenimo akcentų. Katyčių bendruomenės pirmininko Viktoro Vaitiekovo rankose plazdėjo bendruomeniškumą simbolizuojanti ugnis, Versmininkų seniūnaitis Viktoras Pielikis nešė Katyčių seniūnijos vėliavą, Stubrių bendruomenės nario Egidijaus Stirbio rankose plevėsavo istorinė valstybės vėliava su Vyčiu. Nerūpestingą ir gražią vaikystę simbolizavo mažiausia eisenos dalyvė Karolina, vilkinti balta suknele, galvą papuošusi žolynų vainiku. Tautiniais kostiumais vilkintys Katyčių jaunimo atstovai poromis atnešė Lietuvos regionų simbolius.
Katyčių seniūnijos darbščius žemdirbius simbolizavo pagarbiai Katyčių seniūnaitės Marinos Lodusovos atnešta duona, Stubrių bendruomenės pirmininkės Alytės Stirbienės – ąsotis giros, jaunosios Versmininkų kaimo atstovės Gretos Pielikytės nešamas sūris.
Lietuvos regionai
Sugiedoję „Tautišką giesmę“, į stendą su Lietuvos kontūrais tarsi dėlionę sudėjo 5 etnografinius regionus. Pirmiausiai padėjo Mažąją Lietuvą. Katyčių jaunimas priminė, kad Mažoji Lietuva yra vienas iš mažiausių šalies regionų, ypatingas savo istorija, gamta ir čia gyvenančiais žmonėmis.
Skambant regionų melodijoms, greta Mažosios Lietuvos „gulė“ Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija, Dzūkija.

Jaunimo rankose – visa Lietuva.

Padėkos
Katyčių seniūnijoje gyventi gera – apie tai galima spręsti iš čia gyvenimą kuriančių jaunų šeimų, kurios buvo pasveikintos šventės metu. Simbolinės dovanos įteiktos šiemet gimusiems: Žilvinui Kostrubui iš Versmininkų, Godai Šlimakaitei iš Ulozų, Kamilei Arnašiūtei iš Stubrių.
Už visokeriopą pagalbą darant seniūnijoje gerus darbus apdovanoti Arūnas Juškevičius, Algirdas Peteraitis, Zigmas Ašmonas, Andrius Nazarovas. Padėkota savo sodybas puošiančioms Erikai Nausėdienei ir Teresei Murauskienei, už bendruomeniškumą ir draugiškumą – Alfonsui Dubinskui, už aktyvumą bendruomenės gyvenime – Aldonai Jurjonienei.

Meras Vytautas Laurinaitis dar nežinojo, kam rajono žmonės nuspręs patikėti Savivaldybės mero postą.

Sporto aistruoliams
Katyčių tinklinio aikštėje iš 11 komandų geriausiai sekėsi jungtinei komandai „Kamana“, laimėjusiai pirmąją vietą. Švėkšniškių komanda liko antra, stubriškiai – treti.
Krepšininkams įsteigtą seniūno taurę ir pirmąją vietą iškovojo katytiškiai, Švėkšnos komanda liko antra, o vainutiškiai – treti.
Prisitraukimų turnyre geriausiai sekėsi šilutiškiui Domantui Budrikiui, antra vieta atiteko Katyčių seniūnijos gyventojui Tomui Šliūpui, trečia – stubriškiui Valdui Matučiui.
Rankų lenkime tvirčiausias buvo stubriškis Evaldas Juraška, antras – Marius Kondrotas iš Kulėšų, trečiasis stipruolis – tvirčiausias rankų lenkikas D. Budrikis.
Netilo muzika
Linksmų melodijų padovanojo Katyčių pagrindinės mokyklos mokinių ir mokytojų kolektyvas (vad. V. Gečaitė ir R. Jonaitienė), Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro kapela „Lolytėlė“ (vad. K. Budrys) ir folkloro ansamblis „Vainuta“ (vad. L. Mieliulytė), kuris buvo ką tik sugrįžęs iš tarptautinio folkloro festivalio „Baltica 2015“ Latvijoje. Pievelėje sukosi šventės svečių – senjorų šokių kolektyvo „Rusnietis“ – poros (vad. S. Mockienė).
Į šventę atvykusios kaimynės iš Laučių kaimo ypač laukė vakaro koncerto. Moterys prisipažino, kad joms labai patinka „Šeduvos bernų“ traukiamos dainos. Koncertavo ir grupė „Nemuno krantai“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Stubrių bendruomenės pirmininkė A. Stirbienė ir Katyčių seniūnaitė M. Lodusova.

Katytiškiai.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite