Ankstų antradienio rytą Uostadvaryje (Rusnės sen.), ties Atmatos upės žiotimis iš valties iškrito 25 metų rusniškis. Gelbėtojai, narai skenduolio ieškojo visą dieną. Taip apie rugsėjo 13-os ankstų rytą įvykusią nelaimę pasakojo mūsų kalbinta Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Nelaimė įvyko netoli Uostadvario uosto.

Antradienio rytą, pusę šešių, bendruoju pagalbos centro telefono numeriu 112 buvo pranešta, kad Uostadvaryje, ties Atmatos upės žiotimis, iš žvejybinio laivo per bortą iškrito vyras, jis skęsta. Netrukus į įvykio vietą atskubėjo Šilutės ir Klaipėdos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pajėgos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės greitaeigis kateris, darbo ėmėsi narai. Tačiau nei po dviejų valandų, nei antradienio pavakare kūno nerasta. Ieškoma 25 metų Rusnės gyventojo. Yra įtarimų, kad valtyje buvę keturi vyrai, galbūt be gelbėjimosi liemenių. Vyrai neva plaukę žvejoti.

Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė antradienio pavakare telefonu „Pamariui“ sakė, kad yra susirūpinusi, nuolat domisi, kaip sekasi gelbėtojams, narams, tačiau žinių vis nėra. Rusnės ligoninėje gimusi ir čia užaugusi bei visą gyvenimą rusniškių bendruomenėje leidžianti D. Drobnienė sakė pažįstanti tą 25 metų vyrą, kuris gyveno su motinos šeima, jis su drauge yra sulaukęs vaikelio, tačiau gyventi liko vienas. Vyras neturėjo nuolatinio darbo, galbūt ir išgerdavęs, tačiau netriukšmaudavo, seniūnija dėl jo bėdų neturėjo.

„Kasmet marios pasiima savo auką, bent po vieną vyrą…“ – sakė D. Drobnienė. Pasak jos, Rusnėje tikrų žvejų nedaug belikę, dabar žvejai yra iš Šilutės, kitų rajono vietų. Kiek šįkart vyrų plaukė, seniūnė sakė nežinanti. „Valties savininkas, ar kaip ten reikėtų vadinti to išplaukimo organizatorių, yra šilutiškis“, – kalbėjo seniūnė.

Kadangi gelbėtojų šauktasi ankstų rytą, išeitų, kad plaukta tikrinti tinklų ar jų užmesti. D. Drobnienė įsitikinusi, kad mariose nelaimės įvyksta per audrą, kai stiprus vėjas, didelės bangos, kai vyrai grįžta į krantą, gabendami daug žuvies, kai valtis būna perkrauta. Apie šį plaukimą seniūnė detalių nežinojo. Tegul tai tiria teisėsauga.

„Mano tėvas, artimieji anais laikais plaukdavo žvejoti, jokių gelbėjimosi liemenių nesivilkdavo, gal jų nė nebuvo, nesu mačiusi…“ – prisiminė D. Drobnienė, pripažinusi, kad dabar žvejams taikoma gausybė reikalavimų. Kad pramoginiuose laivuose visi žmonės turi būti su gelbėjimosi liemenėmis, žino visi.

D. Dobnienės tėvas buvo žvejys, tais laikais niekas neturėjo mobiliųjų telefonų, kai per audrą valtis savaitę stovėdavo Nidoje, šeima Rusnėje nė nežinodavo, kas atsitiko. Nebūdavo kaip pranešti, kas nutiko. Yra pasitaikę, kai rusniškiai žvejai atsidurdavo Rusijos teritorijoje, dieną ar dvi negrįždavo, šeimos negaudavo jokių žinių…

Žvejams nėra blogo oro, išskyrus audrą, didelį vėją ir dideles bangas, o laivai su turistais ir poilsiautojais plaukia tik geru oru. „Dabar rytais vandenis ir žemę gaubia rūkas. Dar mariose visada didesnis vėjas negu ant kranto. Kas žino, kaip čia bus atsitikę…“ – antradienį kalbėjo D. Drobnienė.

Rusnėje įrengtos nedidelės mirusiųjų šarvojimo patalpas. Čia per metus atsisveikinama su 12-13 gyventojų. Kai šeimos didelės, giminė – gausi, velionį šarvoja Šilutėje. Rusniškiai įpratę atsisveikinti su bendruomenės nariu, ateina, atneša gėlių, pareiškia užuojautą.