Kas rūpi Šilutės ūkininkams?

Rytoj, t. y. liepos 19 d., Anykščiuose vyks kasmetinis, jau 29-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas. LŪS Šilutės skyriui atstovaus šio skyriaus pirmininkas ūkininkas Kęstutis Andrijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime Šilutės skyriui atstovaus jo pirmininkas ūkininkas Kęstutis Andrijauskas.

Rengiantis suvažiavimui, paruoštas rezoliucijos projektas, Šilutės rajono ūkininkai turėjo savo papildymų. Atkreipiamas dėmesys, kad Šilutės rajone dirbamuose žemės plotuose kai kurie veikėjai sugeba apeiti įstatymus ir gauti leidimus apželdinti juos gluosniais. Neatsižvelgiant į tai, ar melioracijos sistema yra susidėvėjusi ar ne, todėl nukenčia gretimi kaimyniniai sklypai. Rajone tokių plotų yra užveista keli tūkstančiai hektarų. Todėl prašoma stabdyti masinį žemės plotų apželdinimą gluosniais.
Anot Kęstučio Andrijausko, nerimą kelia kalbos apie UAB ,,Šilutės polderiai“ privatizavimą. Privatizavus šią bendrovę, kyla grėsmė, kad niekas neprisiims atsakomybės už sklandų polderinių sistemų darbą. Jos gali būti apleistos, situacija gali tapti nevaldoma. Turi būti formuojama nacionalinė valstybės politika dėl vandens lygio reguliavimo polderinėse sistemose ir dirbamos žemės geros agrarinės būklės palaikymo.
Atsižvelgiama ir į grėsmę privatizuoti veislininkystės įmones. UAB „Šilutės veislininkystė“ 2015 metais po bulidžių rekonstrukcijos (investuota 600 000 eurų ES paramos programos lėšų) galėjo pradėti vykdyti pagrindinę funkciją – vertinti grynaveislius mėsinius bulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Bendrovė atitinka visiems gyvūnų sveikatingumo, gerovės, gamtosauginiams ir kitiems teisės aktų reikalavimams. Labai svarbu, kad kiekvienais metais bendrovė sugeba dirbti pelningai, mokėti valstybei dividendus, didėja sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą. Bendrovė planuoja gausinti kontrolinių bulių grupių. Tai rodo, kad ūkininkai vis geriau supranta, jog tokia veikla yra svarbi ir naudinga. Ūkininkai gauna netiesioginę paramą iš valstybės (už kiekvieno vertinamo buliuko penėjimą stotyje – 1600 eurų), taigi, jeigu ūkininkas nori patikrinti grynaveislį mėsinį bulių ir jo palikuonius, jam nereikia mokėti tų 1600 eurų, tai jam kompensuoja valstybė. Valstybė kompensuoja iki 70 proc. šios įmonės veiklos kaštų, o kitą dalį iš komercinės veiklos bendrovė užsidirba, šios pajamos nuolatos didėja. Vertindama prieauglį ir šviesdamas ūkininkus, UAB „Šilutės veislininkystė“ gerina šalies galvijų genofondą, padeda gerinti produkcijos kokybę. Privatizavus įmonę, atsirastų galimybė didinti teikiamų paslaugų kainas, jos taptų ūkininkams mažiau prieinamos.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vardu K. Andrijauskas kreipėsi ir į neseniai Šilutėje viešėjusį LR Seimo narį Kazį Starkevičių. Be aukščiau pateiktų suvažiavimo rezoliucijos papildymų, nepritariama siūlymams savivaldybėse uždaryti Kaimo reikalų skyrius. Teigiama, kad tai skyriai, kurie koordinuoja ūkininkų veiklą ir teikia pagalbą vykdantiems žemės ūkio veiklą rajonuose, privalo būti išsaugoti. Jų sąskaita optimizuoti valdymo aparatą būtų neprotinga. Griežtai pasisakoma prieš naujų mokesčių įvedimą.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad dėl Aplinkos ministerijos taikomų perdėtų apribojimų ūkininkams nebeįmanoma vykdyti žemės ūkio technologinių procesų, nes per daug suvaržomas pesticidų naudojimas žemės ūkyje.
Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite