Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė (nuotraukoje).

Pinigai yra viena jautriausių temų poroje, dažnai kelianti daugiau įtampos nei kasdieniai buities reikalai. Net penktadalis lietuvių pripažįsta, kad slepia savo atlygio ar išlaidų dydį nuo partnerio. Skirtingas požiūris į finansus dažnai kyla iš to, ką pinigai kiekvienam simbolizuoja. Vienam partneriui tai saugumo ir stabilumo garantas, kitam – laisvė bei galimybė gyventi pagal savo norus. Jei elgesio skirtumų nepavyksta suderinti, finansai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu santykių išbandymu.

Nesutarimai kyla dėl požiūrio skirtumų

Pinigai nėra tik skaičius, kurį matome savo sąskaitoje – kiekvienam žmogui jie turi kitokią individualią prasmę. Vienam partneriui pinigai suteikia saugumo, kontrolės jausmą – kuo daugiau santaupų žmogus turi, tuo stabiliau jaučiasi. Kitam pinigai gali asocijuotis su laisve ir galimybėmis įgyvendinti savo sumanymus. Skirtingos vertybės ir požiūris į pinigus gali lemti, kad net ir tą patį poreikį, pavyzdžiui, komforto, vienas partneris užtikrins pinigus kaupdamas, o kitas – juos leisdamas. Daug įtakos mūsų požiūriui į pinigus turi ir tai, kokį pavyzdį matėme savo šeimoje, kokį santykį su pinigais susikūrėme patys.

Pinigai neretai tampa rimta nesutarimų poroje priežastimi. Tačiau paprastai poros pykstasi ne dėl to, kuris partneris uždirba daugiau ar mažiau – nesutarimai kyla dėl skirtingo požiūrio į pinigus ir elgesio su jais.

Tiesą nuo partnerio slepia kas penktas

Ypač daug įtampų kyla tuomet, kai finansų tema santykiuose tampa tabu. SEB banko atliktas tyrimas parodė, kad penktadalis (21 proc.) lietuvių slepia savo pajamų ar išlaidų dydį nuo antrosios pusės. Dar apie 12 proc. šalies gyventojų vienaip ar kitaip nepasitiki savo partneriu kalbant apie finansus ir jų valdymą. Taigi, pakankamai didelė porų dalis vengia atvirumo finansų temomis.

Iš kur kyla poreikis slėpti informaciją nuo artimiausių? Tiesą sakant jis pakankamai natūralus – dauguma žmonių bijo jaustis nesuprasti ar būti apkaltinti, nenori patirti neigiamų emocijų. Jei partneris jaučia, kad pasakęs tiesą sulauks ne palaikymo, o smerkimo dėl to, kad, kito nuomone, išleido per daug – jis bandys tokios situacijos išvengti. Todėl inicijuodami pokalbius apie pinigus turime stengtis suprasti ir palaikyti artimąjį, nevertinti jo elgesio modelių per savo įsitikinimų prizmę.

Kaip dalintis išlaidas?

Dažnai rimčiausi konfliktai porose įvyksta tuomet, kai partneriai nėra atvirai pasikalbėję apie tai, kaip valdys bendrus finansus. Pastebima, kad konfliktai kyla ir tuomet kai finansai valdomi bendrai, bet aiškiai nesutarus taisyklių, jų reguliariai neperžiūrint. Pavyzdžiui, vengdamos ilgo pokalbio apie pinigus, poros sutaria, kad vienas asmuo mokės už komunalinius mokesčius, o kitas – už maistą. Iš pradžių toks susitarimas tarsi veikia, tačiau ilgainiui, pavyzdžiui, jei maisto kainos stipriai išauga – vienas iš partnerių pradeda jaustis nepatogiai, nes jo išlaidos didėja. Panaši situacija susidaro ir tuomet, jei vienas partneris taupo pinigus, investuoja juos ateities poreikiams, o kitas jais nesirūpina. Praėjus tam tikram laikui, kai reikia įsigyti svarbesnius šeimos pirkinius, o santaupų turi tik vienas poroje – kyla konfliktas dėl to, kodėl kitas iki šiol netaupė.

Todėl daugumai porų aktualu aiškiai aptarti, kaip dalintis išlaidas. Vienas efektyviausių principų – suskaičiuoti bendras šeimos išlaidas, įvertinti jų poreikį. Tuomet biudžetą paskirstyti proporcijomis pagal partnerių uždirbamas pajamas. Pavyzdžiui, jei vienas partneris uždirba 20 proc. daugiau – jis prie šeimos biudžeto prisidėtų 20 proc. didesne suma.

Pakvieskite į pasimatymą

Tuo metu jeigu vienas partneris reguliariai taupo ir investuoja, o kitas apie tai net nenori galvoti – verta aptarti, kaip kaupsite lėšas šeimos ateities poreikiams. Galbūt tas partneris, kuriam valdyti investicijas patinka, investuos lėšas ir bendriems šeimos poreikiams, o kas mėnesį partneriui pristatys rezultatus, papasakos, kas vyksta su šeimos investicijomis. Ilgainiui toks procesas gali ir sudominti antrąją pusę pačią pabandyti investuoti asmeninius pinigus.

Jei jaučiate, kad požiūris į pinigus poroje išsiskiria, svarbiausia nekaltinti partnerio, skatinti kalbėtis atvirai ir pokalbių metu stengtis suprasti ir palaikyti. Tam, kad finansiniai sprendimai netaptų nemėgstama santykių tema, verta sukurti bendrą poros ritualą, pavyzdžiui, reguliarų pasimatymą. Kartą per mėnesį ar ketvirtį kartu peržvelkite šeimos biudžetą ir investicijas, aptarkite bendrus tikslus, pasidalinkite idėjomis. Atviras dialogas skatina abipusį pasitikėjimą, stiprina partnerystės jausmą ir padeda išvengti įtampos. Kuo daugiau skaidrumo ir abipusio supratimo poros finansuose, tuo tvirtesni tampa santykiai – tiek pinigų, tiek emocine prasme. Be to, matydami darnų tėvų santykį finansiniais klausimais ir jų elgesį taupant ir investuojant, tokį pavyzdį greičiau perima ir vaikai.