Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri jokių pensijų neapmokestina gyventojų pajamų mokesčiu. Ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, nes laikomos kompensacija už prarandamą atlyginimą, iš kurio įprasta išskaičiuoti mokesčius.

Gali būti svarstoma?..
Per Lietuvą nuvilnijus socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio užuominai, kad pensijų apmokestinimas gali būti svarstomas, netrukus ministerija tai paneigė, o premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad Vyriausybė nesvarstė ir nesvarstys pensijų apmokestinimo.
Tarptautinis valiutos fondas dar 2010 m. Lietuvai pasiūlė apmokestinti pensijas. Mat Lietuvoje gyventojų pajamų mokestis išskaičiuojamas tik iš ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpų, o iš pensijų, rentų, kitokių pašalpų šio mokesčio neišskaičiuoja.

2010 m. minimalus atlyginimas siekė 800 Lt, tad išskaičiavus mokesčius, asmuo begaudavo 670 Lt algą. O štai 800 Lt pensiją gaunantis asmuo tiek ir gaudavo.

Lietuvoje po ne vieną pensiją gaunančio senjoro mėnesio išmoka dabar sudaro net ir per 1000 Eur. Tai liečia buvusius pareigūnus, teisėjus ir kitus ypatinguosius.
SODROS išmokas gauna 840 tūkst. asmenų – tai senatvės, neįgalumo, našlių, našlaičių pensijos, ligos ir motinystės bei kitos išmokos.
Palyginimas
Latvijoje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, kuris taikomas pensijos daliai, viršijančiai 235 eurų sumą. Pavyzdžiui, jeigu Latvijos pensininkui paskirta 300 Eur pensija, dėl išskaičiuoto mokesčio pensija sumažėja beveik 15 Eur. Estijoje pensijoms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Maksimali suma, kuriai jis netaikomas, yra 395 Eur. Jei esto pensija yra 500 Eur, išskaičiavus mokesčius, jis gauna 21 Eur mažiau. Latvijoje yra 208 tūkst., o Estijoje – 152 tūkst. pensininkų, kurių pensijos apmokestinamos.

SODROS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 162,2 tūkst. asmenų, kurių pensija viršija 310 Eur. 310 Eur yra neapmokestinamosios pajamos, nuo kurių gyventojo pajamų mokesčio neskaičiuojama. Per 380 Eur (tokia dabar yra minimali mėnesio alga) dydžio pensiją gauna 58,3 tūkst. asmenų, vidutinė jų pensija viršija 461 Eur.

Senatvės pensijos Lietuvoje – 35 proc. mažesnės negu Estijoje ir 15 proc. kuklesnės negu Latvijoje. Per praėjusius metus pensijos labiausiai pakilo Estijoje. Vidutinė pensija Lenkijoje 495 Eur, minimali (mažesnė negali būti) – 243 Eur. Tad mus solidžiai lenkia ir kaimynai lenkai.
Privilegijuoti pensininkai
Kažkodėl Lietuvoje senjorai yra nepaaiškinamai surūšiuoti: nors turi vienodą darbo stažą, vieni gauna dvi ar daugiau pensijų, kiti – po vieną. Štai mokslininkai gauna ir valstybines pensijas, o mokytojai – ne. Pavyko pareigūnams, kurie tinkamu metu išėjo į pensiją ir gauna itin dideles pensijas dar nesulaukę pensinio amžiaus, dar dirba, tad gauna ir atlyginimą. Sunku Lietuvoje surasti priežastis ir jas suprasti, kodėl yra gaunančių 2-3 pensijas (iš viso po 1000-1300 Eur). Net Šilutėje yra pora vyrų, kurių pensijos – po 1000 Eur.
Kitur – kiti vėjai
Belgijoje iš darbo išeina nesulaukę pensijos, dažnai 59 metų, o dirba galbūt 20-30 proc. šešiasdešimtmečių, pensijos dydis siekia 60 -75 proc. buvusių pajamų. Minimali mėnesio alga Belgijoje yra 1532 Eur, žinoma, į pensiją išeina ne tik minimalią algą gavusieji, bet ir uždirbę gerokai daugiau.
Čekijoje pensijos perskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiama į infliaciją ir į tai, kad pensija pakiltų bent trečdaliu tiek, kiek augo vidutinis atlyginimas. Airijoje – didesnės išmokos ilgaamžiams ir vienišiams. Šioje šalyje pensijai kaupiama per kintančius mokesčius, egzistuoja savarankiškas pensijų kaupimo būdas, tačiau jį griežtai tvarko valstybė. Papildomas išmokas gauna neįgalieji, šeimos neturintys žmonės bei tie, kuriems per 80 metų.
Ispanijoje pensijos dydį lemia paskutinių 15-os darbo metų pajamos, būtinas 35 metų darbo stažas. Į pensiją ispanai išeina 65 metų amžiaus, dirbantis pensininkas pensijos negauna, jam valstybė skiria papildomą paramą. Ispanijoje minimali alga sudaro 826 Eur.
Italijoje privačiame sektoriuje dirbančios moterys į pensiją gali išeiti sulaukusios 60 metų. Privačiame sektoriuje dirbantys vyrai ar valstybinį darbą dirbantys vyrai ir moterys turi darbuotis iki 65 metų. Turint 40 metų darbo stažą, į pensiją galima išeiti ir anksčiau. Italija yra viena iš 6 Europos Sąjungos šalių, kur nenustatyta minimalios algos. Jos nėra nustatyta Danijoje, Kipre, Austrijoje, Suomijoje, Švedijoje.
Liuksemburgas – pensininkų rojus
Liuksemburgo gyventojų pensija yra susieta su minimaliu darbo užmokesčiu – pensija yra 90 proc. minimalios algos, kurios dydis – didžiausias Europos Sąjungoje – 1999 Eur. Liuksemburgas pagal minimalios algos dydį užima pirmąją vietą didžiausias minimalias algas nustačiusių Europos Sąjungos valstybių septynete, po jo Airija – 1563 Eur, Nyderlandai – 1552 Eur, Belgija – 1532 Eur, Vokietija – 1498 Eur, Prancūzija – 1480 Eur ir Jungtinė Karalystė – 1397 Eur. Nors oficialus išėjimo į pensiją amžius Liuksemburge yra 65 metai, iš darbo rinkos gyventojai pasitraukia sulaukę maždaug 59-erių. Liuksemburgas – tikras pensininkų rojus. Vidutinę algą gaunančiojo asmens metų pajamos šioje valstybėje siekia 34,4 tūkst. Eur, tai yra per 2800 Eur per mėnesį. Tačiau šioje turtingoje valstybėje uždirbama ir gerokai daugiau negu vidutinė alga, o gautos pajamos turi reikšmės skaičiuojant pensiją.
Penkiose Europos Sąjungos valstybėse minimalus atlyginimas viršija 500 Eur, tačiau nesiekia 1000 Eur. Tai Portugalija, Graikija, Malta, Slovėnija ir Ispanija, kur moka nuo 650 iki 826 Eur minimalią algą. Lietuva pagal minimalios algos dydį priklauso 10 šalių grupei, kuriose ši alga nesiekia 500 Eur.
Tiksliau Lietuva yra mažiausią minimalią algą nustačiusių valstybių trejete. Prasčiau tik Bulgarijoje (235 Eur), Rumunijoje (275 Eur), o Lietuvoje ir Latvijoje – 380 Eur. Šiek tiek didesnės minimalios algos Čekijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Slovakijoje, Lenkijoje (453 Eur) ir Estijoje (470 Eur).
Lietuva neprilygsta kitoms valstybėms ne tik menka minimalia, bet ir vidutine alga, todėl pensijos, kurios kitose šalyse sudaro 50–90 proc. gauto uždarbio, yra kelis kartus didesnės už lietuvių. Lietuvoje egzistuoja kelios pensijų pakopos, tačiau svarbiausią pinigų dalį gyventojai gauna iš SODROS. Pensinis amžius yra palaipsniui ilginamas, kol 2026 metais visi į pensiją išeis 65 metų. Apie 29 proc. vyresnių nei 65 metų lietuvių gyvena ant skurdo ribos, Liuksemburge su skurdu susiduria 5 proc. pensininkų, Čekijoje – 7 proc., Italijoje – 18 proc., Europos Sąjungos vidurkis – 19 proc., Airijoje ir Belgijoje – po 21 proc., Graikijoje – 22 proc., Ispanijoje – 27 proc.
Liūdnos prognozės
Tyrimai ir analizė leidžia daryti prielaidą, kad po 15 metų Lietuvoje gyventojų bus 14 proc. mažiau nei dabar. Darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti net ketvirtadaliu, o pensinio – padaugėti daugiau nei penktadaliu. Daugiausia darbo jėgos dabar valstybė turi 50-54 metų amžiaus grupėje, po dešimtmečio gausiausia grupė bus 60-64 metų amžiaus. Daugiau nei pusė iš 60 savivaldybių per pastaruosius 14 metų neteko apie penktadalį gyventojų. Sensta Europa, sensta ir nyksta Lietuva.
Didelis mirtingumas, mažas gimstamumas bei emigracija lemia, kad Lietuva yra sparčiausiai nykstančių Europos valstybių trejete. Lietuva Europoje pirmauja pagal suvartojamo alkoholio kiekį, smurtą, savižudybes, emigracijos mastus, mažiausias pensijas ir mažiausią minimalią algą. Tačiau atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančių – vienas iš didžiausių ir vis didėjančių.
Prognozuojama, kad 2030 m. 40 proc. sumažės 25-29 metų amžiaus jaunimo, tiek pat trauksis ir 30-34 metų grupė, o 65-69 metų amžiaus gyventojų pagausės 27 proc.
Pasitvirtinus prognozėms, 2030 m. Lietuvoje gyvens 1,44 mln. darbingo (15-64 m. amžiaus) žmonių ir apie 670 tūkst. 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių.
Raginimai taupyti senatvei – ne iš piršto laužti. Žinomas Lietuvos ekonomistas Gitanas Nausėda TV laidoje atvirai pasakė, kad kalbos apie orias pensijas Lietuvoje yra melas.
Pagal Europos Sąjungos statistikos duomenis spaudai parengė
Stasė Skutulienė