Vasario 17-os popietę prie Šilutės kultūros ir pramogų centro į piketą susirinko beveik 60 Šilutės miesto ir Traksėdžiuose dirbančių pedagogų. Šilutės pirmosios gimnazijos darbo tarybos pirmininkė, biologijos mokytoja metodininkė Daiva Strazdauskienė, renkantis piketuotojams su plakatais, noriai aiškino, ko siekiama, piketo tikslus, tikslino ir komentavo iš anksto paskelbtą pranešimą.

Į piketą Šilutėje susirinko per 60 mokytojų ir juos palaikančių rajono gyventojų.

Reikalavimai
„Norime parodyti savo poziciją. Šilutės pirmoji gimnazija bent šį tą daro, o kiti sėdi ir laukia. Šiandien į piketą susirinko Šilutės miesto ir Traksėdžių mokytojai“, – aiškino žiniasklaidininkams D. Strazdauskienė. Paėmusi į rankas megafoną, ji kreipėsi į piketuotojus: „Jaučiamės apgaudinėjami, norime atsakymų, kodėl yra perskirstoma rajone 7 procentai mokinio krepšelio lėšų, kodėl 2015 metais atsirado 112 tūkstančių eurų mokinio krepšelio skola, kodėl nemažinama švietimo administravimo išlaidų. Švietimo skyrius ir Švietimo pagalbos tarnyba dubliuoja vieni kitų darbus, o juk mokinių ir mokytojų mažėja. Kodėl šių metų rajono biudžete 224 tūkstančiai eurų mokinio krepšelio lėšų numatyta Savivaldybės administracijai? Kodėl nėra sąlygų pedagogams oriai išeiti į pensiją – rastųsi vietų jauniems pedagogams?“
Mokytoja dar kartą akcentavo, kad jeigu mokykla gautų visą jai priklausantį mokinio krepšelį, turėtų pinigų mokytojų kvalifikacijai kelti, vadovėliams pirkti, net atlyginimams didinti. „Ne mokytojai turi tai spręsti, o išrinkti Savivaldybės tarybos nariai, meras Vytautas Laurinaitis turėtų pasakyti…“ – kalbėjo D. Strazdauskienė.
Pasikalbėti su piketo dalyviais atėjo mero pavaduotojas Algirdas Balčytis ir Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis. Netoliese stoviniavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Tarybos nariai Sandra Tamašauskienė, Raimundas Ambrozaitis, tačiau jie tylėjo…
Vicemeras A. Balčytis svarstė, gal mokytojams reikėję vykti į piketą Vilniuje? „O kam vietinė valdžia? Gal pirmiau čia apsipręskime, po to – kitur…“ – pasigirdo iš būrio. „Manote, kad mums neskauda? Skauda!“ – tikino vicemeras. Piketuotojai atkirto: „Kodėl apie sumanytą mokyklų pertvarkymą nekalbėta anksčiau?“
Skubėjimas – klaida?
Išties Traksėdžių, Pašyšių ir Gardamo pagrindinių mokyklų kolektyvai ir vietos bendruomenės yra pasipiktinę, kad šiose vietovėse palikti tik pradines mokyklas užsimota be rimtesnių diskusijų, aiškinimosi, argumentų.
Verta priminti, kad tam pritarė ir Seimo narys Artūras Skardžius, vasario 12 d. susitikęs su traksėdiškiais. Be to, A. Skardžius piketo dieną į Šilutę atsiuntė du Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentus, viename iš kurių nurodyta, kad mokyklų pertvarką Savivaldybė turi derinti su vietos bendruomenėmis, kurios pareiškia savo nuomonę.
Jeigu bendruomenė nepritaria Savivaldybės tarybos sprendimo projektui reorganizuoti mokyklą, Savivaldybė turi kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją. Ši, įvertinusi abiejų pusių pateiktus duomenis, faktus, argumentus, teikia siūlymą Savivaldybei ir bendruomenei. A. Skardžius telefonu bendravo su Vyriausybės atstove Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš ir atkreipė dėmesį, kad Šilutės r. savivaldybė, nesivadovavusi nustatyta tvarka, gali priimti sprendimą, kuris bus neteisėtas.

Šilutės pirmosios gimnazijos darbo tarybos pirmininkė, biologijos mokytoja metodininkė Daiva Strazdauskienė pikete pažėrė gausybę klausimų rajono valdžiai.

Gali pritrūkti milijono
Piketo dalyvių užuomina apie reorganizuojamas tris pagrindines mokyklas paskatino kalbėti vicemerą A. Balčytį: „Buvo diskutuota ir Traksėdžiuose, ir kitur. Tai gal Šilutės pirmą gimnaziją, Vydūno gimnaziją uždaryti? Abi gimnazijos sutvarkytos, Vydūno gimnazijai statoma moderni sporto salė…“
S. Šeputis pridūrė, esą mokyklos metų pradžioje pateikė praėjusių metų ataskaitas, tada ir paaiškėjo, kad trūksta 118 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų. Šias lėšas skiria Švietimo ir mokslo ministerija, jokioms kitoms reikmėms šios tikslinės lėšos negali būti naudojamos. Šiemet trūks dar per 300 tūkst. Eur mokinio krepšelio lėšų. Jeigu nebus pertvarkytas mokyklų tinklas taip, kaip siūloma, metų gale gali trūkti jau beveik milijono eurų mokinio krepšelio lėšų, iš kurių mokami atlyginimai pedagogams.
Beveik pusę rajono biudžeto sudaro išlaidos švietimo sistemai: mokinio krepšelio lėšos ir Savivaldybės lėšos (skiriamos mokyklų ūkiniam personalui išlaikyti, mokesčiams už šilumą, elektrą, vandenį, valymą, šiukšlių išvežimą). Savivaldybė negali skirti lėšų mokytojų atlyginimams, taip pat negali naudoti mokinio krepšelio lėšų ūkinėms bei Savivaldybės reikmėms.
Šiais metais devyniolikai rajono mokyklų trūksta mokinio krepšelio lėšų.
Rajone yra 5188 mokiniai. S. Šeputis aiškino, kad vietoj trijų pagrindinių mokyklų palikus pradines, ten mokyti vyresniųjų klasių mokiniai užimtų laisvas vietas kitų mokyklų klasėse, būtų išvengta dar didesnio grimzdimo į skolas. „Jeigu nepertvarkysime mokyklų tinklo, kitais metais bus dar blogiau“, – tikino S. Šeputis, vėl sulaukęs klausimo, ar buvo bent vieneri metai, kai mokyklos neturėjo skolų.
„Skolų už mokyklų šildymą, vandenį, kitas komunalines paslaugas yra buvę, net gana didelių, bet dabar jų nėra, tačiau mokinio krepšelio skolų nėra buvę“, – atsakė S. Šeputis. D. Strazdauskienė sklaidė rankose popieriaus lapus ir rodė S. Šepučiui, kad 224 tūkst. Eur mokinio krepšelio skiriama Savivaldybės administracijai. Iš pradžių S. Šeputis sutriko, piketo dalyviai suošė, tačiau netrukus išgirdo atsakymą, kad ši suma yra 7 proc. perskirstomų mokinio krepšelio lėšų, jos yra tikslinės lėšos, niekur kitur nebus panaudotos, tik mokykloms, kurios neišgyvena.

Stasė SKUTULIENĖ