Kalanetika – Šilutės visuomenės sveikatos biuro indėlis gerinant bendruomenės sveikatingumą

Bendradarbiaudamas su VšĮ „Šilutės sportas“ bei sporto ir sveikatingumo centru „Atėnai“, Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras rengia šilutiškiams kalanetikos užsiėmimus. Šiuo metu, susiskirstę į 4 grupes, juos lanko 110 žmonių, kurių amžius nuo 14 iki 85 metų.

Kalanetikos užsiėmimai pritaikyti įvairaus amžiaus bendruomenės nariams.

 

Kalanetikos autorė – amerikietė Callan Pinckney. Ilgus metus kentusi skausmus dėl įgimtos nugaros išvaržos ir kojų deformacijos, ji sukūrė savo mankštos metodiką. Apie 1980 metus, autorei pasiekus puikių rezultatų gerinant sveikatą, kalanetikos mankšta paplito JAV. Prieš gerą dešimtmetį atkeliavusi į Lietuvą, ji labiau išpopuliarėjo tik paskutiniais metais.
Šiandien šiuo universalių pratimų kompleksu naudojasi ir šilutiškiai. „Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras stengiasi formuoti teisingą visuomenės požiūrį į sveikatą, nes tikime, kad tai padės sumažinti gyventojų sergamumą neįgalumą ir mirštamumą, kuriam įtakos turi neigiami aplinkos veiksniai bei netinkama žmonių gyvensena“, – atvykusi į treniruotę VšĮ „Šilutės sporto“ krepšinio salėje kalbėjo Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė.
Pasak jos, kalanetika tinka visiems, nes yra mažo intensyvumo, lėto tempo mankšta. Sportuoti gali įvairaus amžiaus, kūno sudėjimo ir skirtingo pajėgumo žmonės. „Jei pratimai atliekami susikaupus ir nuoširdžiai, randi ramybę, susikaupimą, pagarbą savo kūnui, labiau įsiklausai į savo pojūčius, išmoksti laisvai ir ramiai kvėpuoti“, – dalijosi patirtimi V. Vaivadaitė.

Kalanetika – tai mankšta, jungianti jogos, taiči, cigūno, šokio terapijos, baleto mankštos pratimus ir elementus. Tai malonumas ir meditacija vienu metu, nesiekiant sportinių rezultatų. Neturėdama amžiaus apribojimų, ji ypač tinka besiskundžiančioms nugaros, kaklo srities nuovargiu, skausmais, maudimu.

Treniruotėje apsilankė ir Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. „Labai šaunu, kad jūs skiriate dėmesio savo sveikatai, gyvensenai. Manau, kad esate pavyzdys kitiems“, – kalbėjo jis krepšinio salėje susirinkusioms įvairaus amžiaus moterims.

Besimankštinančias šilutiškes aplankė meras Vytautas Laurinaitis.

Pasak sporto ir sveikatingumo centro „Atėnai“ vadovės Jūratės Gricevičienės, jų centras sudarė su Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru sutartį ir kartu įgyvendiną projektą, padedantį gerinti visuomenės sveikatą. „Per dieną treniruotėse apsilanko apie 80 įvairaus amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, vienoje grupėje treniruotes kartu lanko mama ir dukrą, gausus senjorų būrys“, – pasakojo J. Gricevičienė.
Vesti užsiėmimus jai padeda trenerė Simona Venckienė. Mažesnių grupių užsiėmimai vyksta „Atėnų“ salėje, o kai lankytojų daugiau – persikeliama į šalia esančią krepšinio salę. Užsiėmimai organizuojami atsižvelgiant į jų lankytojų amžių. Daugiau laisvo laiko turintys senjorai ateina rytais, o užimtesni jaunesnieji – po darbo valandų.

Sporto ir sveikatingumo centro vadovė Jūratė Gricevičienė (kairėje) ir Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė dalyvavo pirmojoje naujos grupės treniruotėje.

Kalanetika Šilutėje seniai nebėra naujovė. Pasak V. Vaivadaitės, jau 2012 metų gegužę ir birželį kalanetikos užsiėmimuose dalyvavo apie 180 žmonių, kitais metais jų pagausėjo iki 385, o šiemet su šia mankšta jau susipažino ir treniruotes lankė 707 žmonės. „Atėnų“ sporto ir sveikatingumo centro vadovė J. Gricevičienė sakė, kad kalanetikos užsiėmimų organizavimas – puikus pavyzdys kaip biudžetinė įstaiga, ieškodama naujų, daugeliui prieinamų formų, gerina visuomenės sveikatą.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite