Kaip tinkamai tvarkyti pernykščius medžių lapus ir nugenėtas šakas

Ražienas deginti draudžiama.

Po žiemos tvarkant aplinką pernykščius lapus, nugenėtas nudžiūvusias medžių ar krūmų šakas galima tvarkyti ir jas kompostuojant, o nusprendus šias atliekas sudeginti, svarbu laikytis aplinkosaugos reikalavimų. 

Sode ar namų valdoje susidariusias žaliąsias (bioskaidžias) atliekas galima tvarkyti ir jų nedeginant. Aplinkosaugininkai pataria tokias atliekas kompostuoti, išskyrus atvejus, kai kompostavimas sąlygoja augalų kenkėjų plitimą.

Kitas sprendimas – šias atliekas išvežti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, į kuriuos galima mesti: nukritusius lapus, smulkias medžių ar krūmų šakas, nupjautą žolę, gėles, piktžoles, medžio žievę, pjuvenas, drožles, skiedras, šieną, vaisius ir daržoves.

Be to, atliekas galima išvežti į žaliųjų atliekų pridavimui skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Tokių aikštelių šiuo metu Lietuvoje yra 53. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse yra priimamos bioskaidžios atliekos be priemaišų: želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė; gėlės, piktžolės; vaisių, daržovių atliekos; medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros; smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos.

Žaliųjų atliekų deginimo reikalavimai

Nusprendus lapus, šakas ar kitas žaliąsias atliekas deginti, svarbu tai daryti tinkamai, vadovaujantis specialiais reikalavimais.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolatos stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.

Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.

Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas. Išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant aukščiau nurodytų cheminių medžiagų, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.

Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 kv. m  arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ir (ar) atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).

Už pažeidimus numatytos baudos.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Žuvims veisti šiemet skirs 300 tūkst. eurų

žuvų veisimas

Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skyrimą žuvų veisimui. Šiemet skirta 300 tūkst. eurų. Tai maždaug 50 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Žuvivaisai skiriamos lėšos naudojamos žuvims veisti tik valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose. Išnuomotuose vandens telkiniuose žuvų ištekliais rūpinasi jų nuomininkai pagal 10 metų galiojančius žuvų veisimo planus. Siekiant išlaikyti pakankamą plėšrių žuvų kiekį vandens telkiniuose, daugiausiai įveisiama lydekų, kurias dažnai žvejoja žvejai mėgėjai. Pernai už Aplinkos ministerijos skirtas lėšas įveista daugiau nei 100 tūkst. šiųmečių lydekų,

„Regitra“ laukia būsimų motociklininkų: prasidėjo registracija į egzaminus

motociklininkams

Kovo 3 d. šalyje prasidėjo registracija į A kategorijos egzaminus. Šiemet pats egzaminavimo sezonas prasidės jau balandžio 7 d. ir tęsis iki vėlyvo rudens, tačiau užsiregistruoti galima jau dabar patogiai internetu „Regitros“ savitarnoje. Vis daugiau laikančiųjų Norinčių vairuoti motociklus kasmet tik daugėja. Skaičiuojama, kad nuo 2017 m. norinčių įgyti A kategoriją būsimų vairuotojų padaugėjo bene dvigubai – nuo 7 tūkst. iki 15 tūkst. Svarbu pastebėti, jog gerėja A kategorijos egzamino išlaikymo procentas. Pavyzdžiui, pernai jis siekė beveik 50 proc. Pasak

Orai: naktimis šals, dienomis – iki keliolikos laipsnių šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Kovo 5 d., ketvirtadienį, kritulių nenumatoma. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 6-11 m/s. Temperatūra dieną bus 3-8 laipsniai šilumos. Kovo 6 d., penktadienį, be kritulių. Naktį ir rytą vietomis plikledis, rūkas. Vėjas vakarinių krypčių, 3-8 m/s. Temperatūra naktį bus 2-7 laipsniai šalčio, dieną – 2-7, kai kur – iki 9 laipsnių šilumos. Kovo 7 d., šeštadienį, kritulių nenumatoma. Naktį ir rytą vietomis plikledis. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį bus 1-6 laipsniai šalčio, dieną – 4-9,

Ankstyvasis, tikrasis ir vėlyvasis pavasaris

pavasaris

Meteo.lt apžvelgia, kokie būna pavasariai. Nors šiemet pavasaris prasidėjo beveik pagal kalendorių, tačiau pavasario pradžios sąlyginių datų yra ne viena. Vieniems pagal kalendorių jis prasideda kovo 1 d., astronomams – kovo 20 d. (lygiadienis), mėgstantiems ilgai šviesius vakarus – kovo pabaigoje (kuomet įvedame vasaros laiką). Tuo tarpu hidrometeorologai pavasarį skirsto į tris dalis: ankstyvąjį, tikrąjį ir vėlyvąjį. Laikoma, kad meteorologinės žiemos pabaiga ir pavasario pradžia būna, kai įvyksta pastovios oro temperatūros perėjimas per  0 laipsnių. Lietuvoje (1991-2020 m.) tai įvyksta

Taip pat skaitykite