Kaip suteikti pirmąją pagalbą ir kur to išmokti?

Absoliučiai daugumai šalies gyventojų (93 proc.) yra svarbu, kad jų šeimos nariai, žmonės artimoje aplinkoje ir bendradarbiai mokėtų suteikti pirmąją pagalbą incidento ar nelaimingo atsitikimo atveju. Tačiau tik apie penktadalis šalies gyventojų (18 proc.) nurodo tikrai žinantys, kur reikėtų kreiptis, planuojant įgyti ar patobulinti pirmosios pagalbos įgūdžius. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa.

Tyrimas parodė

„Šis atotrūkis tarp gyventojų lūkesčio jaustis saugiai artimoje aplinkoje ir gyventojų žinojimo, kokiu būdu galima įgyti žinių apie būtinąją pirmąją pagalbą, kelia susirūpinimą“,  – pastebi Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento vadovė.

„Mūsų tyrimas, tik penktadalis šalies gyventojų turi užtektinai informacijos, kur galėtų gauti pirmosios pagalbos mokymus ar prireikus turimus įgūdžius galėtų atnaujinti. Tai tikrai nedidelė mūsų visuomenės dalis, ir tai skatina mus imtis veiksmų. Kartu su partneriais Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi siekiame, kad gyventojus žinia apie pirmosios pagalbos mokymus pasiektų kuo efektyviau ir plačiau, todėl įvairiuose šalies miestuose kviečiame į nemokamas pirmosios pagalbos paskaitas“, − sako A. Kazlauskienė.

Pasak jos, pirmosios pagalbos įgūdžiai kasdien kažkam gelbsti gyvybes, nes nutikus nelaimei ar sutrikus sveikatai pirmosios minutės yra kritiškai svarbios – šalia esantys žmonės gali padėti. Be to, pirmosios pagalbos įgūdžių svarba įgauna dar didesnio svorio ir neramaus geopolitinio konteksto fone.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) atstovė Milda Vibrantytė taip pat pabrėžia, kad pirmosios pagalbos nukentėjusiam suteikimas iki atvykstant medikams išgyvenimo galimybę padidina iki trijų kartų. Todėl šie įgūdžiai labai svarbu.

Pusė gyventojų nežinotų, kaip padėti

„LRK inicijuotos apklausos duomenys rodo, jog net 55 proc. lietuvių nežinotų, kaip suteikti pirmąją pagalbą, o 20 proc. Lietuvos žmonių yra atsidūrę situacijoje, kai kitam žmogui ar pačiam prireikia pirmosios pagalbos. Matome, kad skleisti žinią apie pirmąją pagalbą yra būtina, nes net 60 proc. staigių mirčių įvyksta artimoje aplinkoje. Tai reiškia, kad dalies staigių mirčių pavyktų išvengti, jeigu šalia esantys žinotų, kaip suteikti pagalbą, ir prireikus imtųsi tokių veiksmų“, – teigia M. Vibrantytė.

LRK atstovė pastebi, jog pirmosios pagalbos mokymai padeda žmonėms būti labiau užtikrintais ir drąsiau imtis veiksmų, prireikus pirmosios pagalbos. LRK kasmet pirmosios pagalbos įgūdžių ir žinių apmoko apie 9 tūkst. žmonių.

„Dažnai, jei šalia nelaimės ištikto žmogaus yra daugiau nei vienas asmuo, visi tikimės, kad veiksmų imsis kitas žmogus. Dalyvavusieji pirmosios pagalbos mokymuose jaučiasi daug labiau užtikrinti savo veiksmais, lengviau suvaldo stresą, kai situacija tikrai įtempta ir reikia veikti „čia ir dabar“, – patirtimi dalinasi M. Vibrantytė.

Akcija „Pirmoji pagalba“

Nuo š. m. birželio 3 d. „Lietuvos draudimas“ vykdo akciją „Pirmoji pagalba“. Jos metu kartu su Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi 1000-iui Lietuvos gyventojų dovanoja nemokamas paskaitas apie pirmąją pagalbą. Jų metu LRK specialistai mokys atpažinti nelaimės pobūdį, įvertinti nukentėjusiojo būklę, pasirūpinti savo saugumu.

Paskaitų metu klausytojai galės sužinoti, kaip elgtis asmeniui užspringus, smarkiai kraujuojant, kaip taisyklingai atlikti pradinį suaugusiojo gaivinimą ir naudoti automatinį išorinį defibriliatorių.

Užsiregistruoti į nemokamas paskaitas, kurios šių metų birželio ir liepos mėnesiais vyks 10 Lietuvos miestų, galima čia.

„Lietuvos draudimo“ inicijuotą reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą šių metų balandžio mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 šalies gyventojų, atstovaujančių amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.

Išmokite suteikti pirmąją pagalbą su „Lietuvos draudimu“. Daugiau informacijos: pirmoji pagalba.

Pagal „Lietuvos draudimo“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite