Spėjama, kad apie pusę išvežamų antrinių žaliavų svorio sudaro žaliosios ir statybinės atliekos. Jos ir didina buitinių atliekų tvarkymo kaštus. Geresnis atliekų rūšiavimas ir kompensacijų mechanizmo pertvarkymas sudarytų galimybę sumažinti buitinių atliekų tvarkymo išlaidas.

Viename iš konteinerių Šyliuose aptikta pavojinga liuminescencinė lempa, kurią savininkei teko pasiimti atgal ir pasirūpinti jos utilizavimu.

Šildymo ir buitinių atliekų tvarkymo kainos – tai du amžini klausimai kurie nuolatos iškyla ir nuolat ieškoma, geriausio sprendimo. Bet toks sunkiai randamas.
Mero pavedimu dar balandžio mėnesį sudaryta speciali darbo grupė dėl buitinių atliekų tvarkymo vėl bando ieškoti būdų sumažinti šių atliekų tvarkymo įkainius. Grupei vadovauja Savivaldybės tarybos narys Tomas Budrikis, dirba du Tarybos nariai, du Savivaldybės administracijos ir du visuomenės atstovai. Savo pasiūlymus darbo grupė žada pateikti spalio pradžioje, o dabar yra nusiteikę važinėtis po rajoną ir tikrinti, kaip rūšiuojamos atliekos. Aptikę pažeidimų, ant konteinerių klijuoja įspėjimus. Jeigu reikalai nesitaisys, žadama griebtis administracinių baudų.
Darbo grupės narys, buitinių atliekų administravimo specialistas Artūras Losius paneigė paplitusią nuomonę, kad surūšiuotos atliekos verčiamos į vieną šiukšlių vežimo mašiną ir ten sumaišomos. „Automobilis, kuriuo išvežamos surūšiuotos atliekos iš išorės niekuo nesiskiria nuo vežančių nerūšiuotas atliekas, todėl žmonės ir spėlioja, kad jų triūsas nueina perneik, kai atliekos vėl sumaišomos. Tačiau taip nėra. Tame automobilyje sumontuoti atskiri bunkeriai, į kuriuos pilamos skirtingos atliekos ir jos nesusimaišo“, – paaiškino specialistas.
Darbo grupės pirmininkas ir Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas – gamtosaugininkas Pranas Sirtautas – sakė, kad labiausiai sutaupyti galima rūšiuojant atliekas. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priima buitines atliekas pagal svorį ir dar atskirai reikia mokėti už įvažiavimą. Jeigu vežamos rūšiuotos atliekos, jos atgabenamos kaip antrinės žaliavos, todėl nebelieka minėtųjų mokesčių.
Šilutės rajono savivaldybė iki šiol skolinga apie 300 tūkst. eurų už buitinių atliekų tvarkymą. Buvo metas, kai ši skola siekė pusę milijono eurų, tačiau šiuo metu ji vis mažėja.
Nuostolinga yra ir šeštus metus veikianti kompensacijų tvarka. Per tą laiką dėl kompensacijų savivaldybė patyrė apie 300 tūkst. eurų išlaidų. Šiuo metu didžiausią dalį kompensacijas gaunančių gyventojų sudaro pensininkai. Jeigu turto objekte gyvena du pensinio amžiaus nedirbantys asmenys, taikoma 30 procentų lengvata, jeigu vienas – 50 procentų.
„Matau kokius maišelius į konteinerius neša senutės. Jos tikrai nėra šiukšlintojos, tačiau gyvena gana dideliuose butuose, namuose ir be kompensacijų turėtų brangiau mokėti už buitinių atliekų tvarkymą. Manau, šį klausimą reikėtų spręsti administracinėmis priemonėmis, vietoje kompensacijų taikant koeficientus ar kažką panašaus“, – garsiai mąstė Tomas Budrikis.
Daugiausia galimybių sutaupyti – gerinti rūšiavimą. Tomo Budrikio nuomone, apie pusę į konteinerius patenkančių atliekų sudaro žaliosios ir statybinės atliekos. Žaliąsias derėtų kompostuoti, o statybines – vežti į Rumšų atliekų priėmimo aikštelę. Kiekvienas mūsų rajono gyventojas per metus nemokamai gali atvežti apie 200 kg statybinių atliekų, o kiekvienas automobilio savininkas – po vieną padangų komplektą. Tokių kiekių turėtų pakakti, kad žmonės atsikratytų atliekų, jų nemesdami į bendrojo naudojimo konteinerius.
Kad rūšiuojama prastai, parodė darbo grupės išvykos. Pirmiausia apsilankyta Naujakurių mikrorajone, kur apžiūrint jau pirmuosius konteinerius pastebėta pažeidimų. Gandas apie konteinerių tikrinimą pasklido greitai ir žmonės ėmė tempti konteinerius į kiemus ir perrinkinėti atliekas. Panaši padėtis yra ir kitur. Trečiadienį tikrintojai lankėsi Gardamo seniūnijos Šylių ir Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Vanagių kaimuose.
Kad aptinkama daug konteinerių, kur šiukšlės blogai surūšiuotos, darbo grupės narių nebestebino, Tačiau Šyliuose viename konteineryje rasta dujų pripildyta lempa, kuri laikoma pavojinga atlieka. Berašant įspėjimą, atėjo namo, šalia kurio buvo konteineris, šeimininkė ir pasiėmė pavojingą šiukšlę. Moteris skundėsi, kad už buitinių atliekų tvarkymą tenka mokėti brangiau, nors dviese gyvendami savo name šiukšlina nedaug.
Kol kas rengiamos išvykos, o savo išvadas darbo grupės nariai numato pateikti vėliau. Tačiau jau dabar būta siūlymų pamąstyti apie pačiai savivaldybei priklausančios atliekų rūšiavimo sistemos kūrimą, ieškoti būdų, kaip geriau informuoti gyventojus apie buitinių atliekų rūšiavimo svarbą. Kartu su Šilutės seniūnija bei UAB „Šilutės būstas“ tikriausiai galima būtų Šilutėje mieste pastatyti specialius maišus žaliosioms atliekoms pilti ir t. t.

Vaidotas VILKAS

Radę pažeidimų išvažiuojamojo posėdžio dalyviai – Buitinių atliekų administravimo specialistas Vytautas Kubeckas ir savivaldybės gamtosaugininkas Pranas Sirtautas (dešinėje) ant konteinerių klijavo įspėjimus.