Kaip Pasvalio krašto bendrovė Šilutės aerodromą pupomis užsėjo…

Šilutės žemės ūkio specialistai pastebėjo, kad Pasvalio rajone registruota žemės ūkio bendrovė „Žalsva“ mūsų rajone deklaravo apie 125 ha neegzistuojančių pupų pasėlių. Už tokį plotą pasvališkiai gautų ne vieną tūkstantį eurų išmokų.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Šilutės r. savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus Vyresnysis specialistas Darius Lidžius ir Šilutės seniūnijos inžinierė-žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė peržiūri elektronines pasėlių deklaracijas.

Deklaravo nesamus pasėlius
„Informuojame, kad ŽŪB „Žalsva“, įsikūrusi Pasvalio rajone, savavališkai deklaravo valstybines ir ūkininkų nuosavybės teise valdomas žemes, esančias Šilutės rajone. Prašome išsiaiškinti dėl ŽŪB „Žalsva“ savavališkų veiksmų Gardamo, Kintų ir Šilutės seniūnijose“.
Tokiu raštu Šilutės r. savivaldybės administracija šią savaitę kreipėsi į Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamentą prie LR žemės ūkio ministerijos. Apie neatitikimus informuota ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Nustatyta, kad neteisingai deklaruoti apie 125 hektarai pupų ir šiek tiek miežių pasėlių, tačiau neatmetama galimybių, kad tokių plotų gali būti ir daugiau. Beje, mūsų rajone pupų augintojų nėra daug ir jomis apsėti visai nedideli plotai.
Pirmoji neatitikimą pastebėjo Gardamo žemės ūkio specialistė Elena Radžiuvienė. Birželio 15 d. pradėjus deklaruoti gyventojų pasėlius, braižydama deklaruojamus plotus, ji pastebėjo, kad nesutampa realūs ir žemėlapyje matomi pasėlių plotai.

Rasta 125 ha. O kiek yra išties?
Pradėjus ieškoti neatitikimų, paaiškėjo, kad valstybės ir ūkininkų žemėse savo pupų pasėlius deklaravo ŽŪB „Žalsva“. Sužinojęs apie šį neatitikimą, Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas Darius Lidžius apie tai įspėjo ir kitų seniūnijų žemės ūkio specialistus.
Kol kas trijose mūsų rajono seniūnijose aptikta apie 125 ha deklaruotų pupų pasėlių, kurių realiai tuose plotuose nėra. „Jeigu siekta neteisėto pasipelnymo, galima suprasti, kodėl deklaruojamos pupos. Už ankštines kultūras mokamos didžiausios išmokos. Už hektarą pievų gaunama apie 150 eurų, o už tokį pat plotą pupų – apie 200 eurų išmokų. Taigi, už 125 hektarus aukštaičiai gali tikėtis gauti 25 tūkstančius eurų. Galima spėlioti, ar ŽŪB „Žalsva“ panašiai nedeklaravo pasėlių ir kituose rajonuose?“ – sakė D. Lidžius.
Žemės ūkio skyriaus specialistas bandė susisiekti telefonu su ŽŪB „Žalsva“, tačiau niekas neatsiliepė. Paskambinti į šią žemės ūkio bendrovę bandė ir šių eilučių autorius, tačiau prisiskambinti nepavyko.
„Mes padarėme viską, ką galėjome. Dabar reikia laukti aukštesnių instancijų sprendimo“,– patikino D. Lidžius. Pasak jo, labai apmaudu, kai ūkininkai kartais nubaudžiami už kelių arų paklaidą, o čia neteisingai nubraižyti per 100 ha plotai.
Paklaustas, ką reikėtų daryti, kad tokių dalykų nebūtų, D. Lidžius sakė, kad reikėtų panaikinti galimybę ūkininkams savarankiškai deklaruoti pasėlius, o pavesti tai daryti tik žemės ūkio specialistams.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Šilutės rajone realūs pupų pasėliai didelių plotų neužima.

Aerodrome pupų nėra…
Šilutės seniūnijos inžinierė – žemėtvarkininkė Ramutė Girskienė pasakojo, kad šioje seniūnijoje pavyko aptikti 51,23 ha neteisingai deklaruotų pupų. Į du anos bendrovės deklaruotus sklypus Armalėnuose ji buvo nuvykusi. Elektroniniai žemėlapiai rodo, kad nemaži 32,07 ha ploto pupų laukai plyti Armalėnų aerodromo teritorijoje.
Žinoma, jokių pupų aerodrome moteris nerado. Rado tik nušienautą pakilimo taką ir nustebusį, kad ieškoma kažkokių pupų, aerodromo darbuotoją.
R. Girskienei pavyko susisiekti su Pasvalio savivaldybe ir su neprisistačiusiu ŽŪB „Žalsva“ atstovu. Po pokalbio su juo kelių ūkininkų žemės plotų brėžiniai buvo pakoreguoti, tačiau dauguma, pavyzdžiui, Armalėnų aerodrome, taip ir liko. Daugiau prisiskambinti į ŽŪB „Žalsva“ R. Girskienei nepavyko.

Turėtų deklaruoti specialistai
Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, ilgametis Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda sakė esąs nustebintas aukštaičių įžūlumo, tačiau, jo manymu, anksčiau ar vėliau taip turėjo įvykti, nes galimybę deklaruoti pasėlius turi ne tik žemės ūkio specialistai.
„Mūsų rajone tai savarankiškai daro apie 20 ūkininkų. Jeigu jie tokios galimybės netektų, darbo žemės ūkio specialistams padaugėtų nežymiai, tačiau tvarkos atsirastų gerokai daugiau. Mūsų specialistai kasmet dalyvauja seminaruose, susipažįsta su naujovėmis, pakeitimais, todėl ir klaidų deklaracijose padaro mažiau negu deklaruojantys savarankiškai. Tai susiję su pinigais, išmokomis, todėl ir nedidelės klaidos gali pridaryti nuostolių“, – sakė Alfredas Nausėda.
Paskambinus į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, pavyko pabendrauti su Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyriausiąja specialiste Donata Macevičiene. Ji teigė, kad skundų dėl ŽŪB „Žalsva“ veiklos sulaukta ne kartą. Šiuo metu informacija yra perduota agentūros Kontrolės departamentui ir laukiama šio departamento išvadų.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prevencinė priemonė Šilutėje – pareigūnai tikrino viešas ir jaunimo susibūrimo vietas

Siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir užkardyti teisės pažeidimus, susijusius su narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimu ar platinimu, lapkričio 8 d. nuo 22 val. iki lapkričio 9 d. 1 val. Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vykdė tikslinę prevencinę priemonę Šilutės miesto viešose ir jaunimo susibūrimo vietose. Pastaruoju metu pareigūnai buvo gavę pranešimų apie asmenis, galimai vartojančius ar platinančius narkotines medžiagas, todėl priemonės metu ypatingas dėmesys skirtas šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Buvo pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai su tarnybiniais šunimis, padėję nustatyti

Laukžemės Madoną vis dar gaubia paslaptis

Dešimt metų restauruotą paslaptingąją Laukžemio Madoną, kurios sukūrimas datuojamas 1420 m., šiuo metu galima išvysti Vilniuje, Kazio Varnelio namuose (eksponuojama bus iki 2026 m. vasario 22 d.) Po to skulptūra keliaus į Kretingos krašto muziejų. Skulptūrą restauravo Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centras. Šiemet KPD Paveldotvarkos programos lėšomis restauruotai skulptūrai buvo pagamintas specialus gaubtas mikroklimatui palaikyti. Amžių išdavė smailianosis batelis Netoli Latvijos sienos stovinčią medinę Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčią dailėtyrininkė Marija Matušakaitė, Ina Dringelytė ir Algė Gylienė aplankė 1990 m.

Nuo lapkričio 15 d. įsigalioja draudimas tręšti mėšlu ir srutomis

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu: nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d.  Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų, o azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius, todėl mėšlo ir srutų laikymas ir tvarkymas privalo atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Draudžiama mėšlu ar srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu (nuo lapkričio 15 d. iki

Policija: įmonė pervedė pinigų į netikrą sąskaitą

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 8 d. vėlų vakarą Ramučių k., Gardamo sen., vyras, gim. 1943 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1949 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 10 d. popietę Tarvydų k., Juknaičių sen., vyras, gim. 1990 m., sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1990 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 6 d. Kukuiliškės k., Gardamo sen., įmonė į elektroninį paštą gavo laišką iš partnerių apie pasikeitusį banko sąskaitos numerį ir atliko pinigų pervedimą. Kaip vėliau paaiškėjo

Taip pat skaitykite