Kaip gražiau šv. Velykas švęsti?
Paprasčiausias būdas nudažyti velykinį margutį – įmesti kiaušinį į dažus, kurių yra kiekviename prekybos centre. Tik kažin ar toks būdas teikia tiek malonumo, susikaupimo ir palaimos, kaip kiaušinio marginimas vašku. Šį senolių palikimą kasmet vis dažniau prisimename. Kaip marginti vašku, kaip sudėlioti ant kiaušinio taškus, brūkšnelius? To moko ir jų reikšmę paaiškina edukaciniuose užsiėmimuose. Vienas iš tokių –„Velykas ant slenksti“ – neseniai buvo surengtas Žemaičių krašto etnokultūros centro fojė.
Prie Viktorijos Jurkšaitienės spietėsi visi norintys iš beržo šakelių išmokti pinti krepšelius. Tokios pintinės tinka ir margučiams sudėti, ir gėlėms sodinti.
Kaip marginti vašku, pamokė Lina Rimkienė. Virš spingsulių įtaisytuose indeliuose tirpo karštas vaškas. Į jį pamirkius pagaliuką arba pieštuką su įtvirtinta vinele ar adatėle skubiai reikia tepti ant virto kiaušinio – vieną kartą nubrėžiant brūkšnelį, kitąkart padedant taškelį sukuriama įvairiausių raštų. Po to išmargintas vašku kiaušinis merkiamas į dažus.
Marginimas natūraliais dažais
Prie viryklės triūsianti žolininkė Valentina Baužienė margučius vartė net trijuose puoduose. Iš vieno puodo ištraukti kiaušiniai buvo beveik juodos spalvos. Ji gaunama iš vakaro pamerkus raugintos ąžuolo žievės bei surūdijusių vinių. Raudoną spalvą kiaušiniams galima išgauti juos pamirkius burokėlių sultyse. Mėlyną – iš susmulkintų ir sutarkuotų raudonųjų kopūstų sulčių. Sultys skiedžiamos vandeniu, žinoma, reikia įpilti ir acto. Ciberžolės ir geltonojo imbiero milteliai, ištirpinti vandenyje su actu, kiaušiniams suteiks auksinę spalvą, o žalią – špinatai. Kokia spalva nusidažo kiaušiniai svogūnų lukštų tirpale, žino bemaž kiekvienas, o šokoladinę spalvą galima gauti iš kavos tirščių tirpalo. Kiaušinio spalvos intensyvumas priklausys nuo to, kiek laiko juos palaikysime dažuose.
Jei norime sodresnių spalvų, kiaušinius galima virti paruoštame tirpale bei dar palikti virale pernakt.
Žolininkė ne tik mokė, kaip išgauti spalvas, bet ir aiškino, ką jos simbolizuoja: mėlyna – dangų, žalia – pavasarį, augmeniją, javų daigus; geltona – derlių, subrendusius javus; raudona – gyvybę, šilumą; juoda – žemę.
Renginio dalyviai skanavo žolininkės paruoštos liepžiedžių, čiobrelių, aronijos ar šermukšnio, mėtų ir šeivamedžio arbatos.
Žemaičių krašto etnokultūros centro vadybininkė Adma Baltutienė nė vieno neišleido į namus be verbos. Ji pasakojo, kad žemaitišką verbą sudaro kadagys, išsprogusi beržo šakelė. Senovėje į bažnyčią Verbų sekmadienį kiekvienas atsinešdavo po verbą. Sakydavo, kad atėjusieji be verbos rankose laiko velnio uodegą…
Auksarankių paroda
Marginti vašku, dažyti natūraliais dažais panoro išmokti įvairaus amžiaus naumiestiškiai. Margino jauni, visai maži, savo gebėjimus atnaujino ir vyresnieji.
Ponia Birutė sakė marginti vašku išmokusi būdama panelė, tačiau dažniausiai kiaušinius dažanti svogūnų lukštuose. Edukacijos metu pabandžiusi marginti vašku sakė, kad brūkšneliai išėjo ne tokie, kaip norėtųsi, tačiau savo darbu labai džiaugėsi.
Visi atėjusieji buvo pradžiuginti velykiniais suvenyrais: vieniems teko paukščio pavidalo švilpynė, kitiems – nerta vištelė.
Rankdarbių parodoje puikavosi Viktorijos Jurkšaitienės nerti paukšteliai, Irenos Paulikienės zuikiai ir kitos velykinės dekoracijos. Kryželiu siuvinėtų paveikslų pridarė Loreta Eriksonienė ir Birutė Macnorienė. Neturintys velykinių dekoracijų jų dar gali įsigyti eksponuojamoje parodoje.
Renginį organizavo Žemaičių krašto etnokultūros centro vadybininkė Adma Baltutienė.
Laima PUTRIUVIENĖ

Žemaičių krašto etnokultūros centro vadybininkė Adma Baltutienė atsisveikindama kiekvienam dalyviui įteikė po kaduginę verbą.
O KIEK ČIA BŪTA BESKONYBĖS. JEI ETNO TAI KAM PLASTMASINIAI KIUŠINIAI . UŽTENKA TEN PER LANGĄ PAŽVELGTI. ĮEITI NESINORI.
Pabandžiau su vašku – nėr taip lengva…