Kaip atnaujinti namus tausojant aplinką ir suteikiant jiems charakterio?

atnaujinti namus

Senų lentų siena. Shutterstock nuotr. 

Atnaujinant ar statant namus dažnai kyla noras pakeisti viską – nuo grindų iki langų, nuo sienų spalvos iki baldų. Tačiau toks požiūris turi pasekmių: eikvojami ištekliai, susidaro didžiuliai atliekų kiekiai, didėja neigiamas poveikis aplinkai.

  • Ar įmanoma namus atnaujinti kitaip – tausojant aplinką, išleidžiant mažiau ir kartu sukuriant jaukią, charakterį turinčią erdvę? Taip. Tam vis dažniau pasitelkiami žiediškumo principai.

Žiedinė ekonomika kviečia į statybines ir apdailos medžiagas žiūrėti ne kaip į vienkartinį sprendimą, o kaip į vertingą išteklių, kuris gali tarnauti ilgai ir būti naudojamas pakartotinai. Toks požiūris ne tik mažina atliekų kiekį, bet ir leidžia kurti namus su istorija.

Autentiškumas, kurio nenusipirksi

Prieš griaunant ar išmetant verta stabtelėti. Daugelis senų konstrukcijų, baldų ar apdailos elementų yra pagaminti iš kokybiškų, ilgaamžių medžiagų ir gali tarnauti dar dešimtmečius. Ne veltui senų ir naujų detalių derinimas tampa vis populiaresne interjero dizaino kryptimi.

Pavyzdžiui, seni mediniai langai ar durys dažnai gali būti sėkmingai restauruojami, užuot juos pakeitus naujais. Senos medinės grindys neretai yra tvirtesnės nei šiuolaikinės masinės gamybos alternatyvos. Tokius elementus derinant su šiuolaikiniais sprendimais kuriamas išskirtinis, jaukus interjeras, kuris taupo išteklius ir išlaiko namų dvasią.

Ilgaamžiai ir pakartotinai panaudojami sprendimai

Renkantis patvarias, kokybiškas ir lengvai išardomas medžiagas, sumažėja poreikis dažnai daryti remontą ir išmesti mažai naudotus daiktus.

Jei planuodami remontą iš karto pagalvojame apie antrinį medžiagų gyvenimą, galime sutaupyti ir pinigų, ir išteklių. Pavyzdžiui, tvirtinimas varžtais arba sujungimas be klijų leidžia ateityje konstrukcijas išardyti ir panaudoti dar kartą.

„Neapgalvotai išmesdami statybines medžiagas prarandame vertingus išteklius, kurie galėtų tarnauti dar ilgai. Atsargiai išardžius galima išsaugoti plytas, lentas, plokštes ir kitas medžiagas, kurias galima pritaikyti savo reikmėms, perduoti kitiems arba parduoti skelbimų portaluose“, – sako Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius.

Natūralios ir atsinaujinančios medžiagos

Renkantis statybines ar apdailos medžiagas verta teikti pirmenybę natūralios kilmės ir iš atsinaujinančių žaliavų pagamintiems statybiniams elementams.

„Medienos ar kitų natūralios kilmės statybinių medžiagų naudojimas statyboje ne tik padeda sukurti sveikesnę gyvenamąją aplinką, bet ir sumažina statybos aplinkosauginį pėdsaką. Svarbu rinktis vietinės kilmės statybines medžiagas (o ne atvežamas iš tolimų kraštų). Taip pat svarbu, kad jas galima būtų pakartotinai naudoti. Vertėtų rinktis FSC sertifikuotus medienos gaminius iš tvariai tvarkomų miškų“, – pabrėžia G. Jegelevičius.

Tokių medžiagų pavyzdžiai – natūralus linoleumas, molio ar kalkių tinkas, apšiltinimo medžiagos iš celiuliozės, kanapių pluoštas ar avių vilna, plokštės iš perdirbtos medienos. Svarbu įsitikinti, kad šios medžiagos nebūtų papildomai apdorotos pavojingomis cheminėmis medžiagomis.

„Statybinės medžiagos su pavojingais priedais – plastifikatoriais, antipireinais, biocidinėmis medžiagomis, sunkiaisiais metalais – dažniausiai neperdirbamos ir netinkamos pakartotiniam naudojimui kitai paskirčiai (pvz., naudojimui interjere). Todėl verta rinktis arba statybines medžiagas pagamintas iš natūralių ir neapdorotų žaliavų, arba ekologiniais ženklais paženklintus gaminius, pvz., „Nordic Swan“, „Blue Angel“ ar M1 ženklais, kurių saugumas užtikrinamas griežtų ekologinių ženklų reikalavimų“, – komentuoja cheminių medžiagų ekspertas.

Geras planavimas ir atsakingas rūšiavimas

Geras planavimas, tikslūs matavimai ir apgalvoti sprendimai leidžia įsigyti tik tiek medžiagų, kiek iš tiesų reikia ir išvengti švaistymo. Be to, nebūtina pirkti visas naujas priemones – statybų ar remonto metu reikalingi įrankiai ir priemonės dažnai naudojami trumpai, todėl verta dalintis su kaimynais, draugais ar išsinuomoti. Dalijimasis padeda sutaupyti, mažina perteklinį vartojimą ir stiprina bendruomeninius ryšius.

Kaip sukurti namus su istorija

Jei norite daugiau sužinoti, kaip statyti ar atnaujinti namus, kad jie būtų sveiki jums ir mažiau kenktų aplinkai bei pasakotų jūsų istoriją, kviečiame atsisiųsti nemokamą leidinį „Kaip susikurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?“ – jos padės jums kurti namus, kuriuose iš tiesų gera gyventi. Šis nemokamas leidinys skirtas žmonėms, atnaujinantiems ar statantiems savo būstą, bet gali būti naudingas ir architektams bei statybos profesionalams, kuriems rūpi aplinkai ir žmogaus sveikatai draugiška statyba.

Baltijos aplinkos forumo komunikacijos specialistė

Birutė Stukė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Nusikaltėlių taikinyje – ir mobiliosios piniginės. Kaip saugiai atsiskaityti telefonu?

Atsiskaitant už prekes ir paslaugas, iš kišenės vis dažniau traukiama ne fizinė piniginė ar banko kortelė, o mobilusis telefonas. Patogumą, kai atsiskaitymams galima naudoti išmanųjį įrenginį, ypač vertina jaunimas. Finansų ekspertas primena, kokių taisyklių reikia laikytis, kad šis atsiskaitymo būdas būtų ne tik patogus, bet ir saugus.  „Sukčiai nuolat ieško silpnų vietų, kad galėtų pasinaudoti žmonių patiklumu, skubėjimu ar nepakankamu informuotumu. Išmaniuosius įrenginius atsiskaitymams naudojantieji nėra išimtis“, – įspėja „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška. Saugumas prasideda nuo paties

ESO pataria, kaip žiemą naudoti elektrą protingai ir sutaupyti

elektros

Atšalus orams gyventojai dažniau ieško papildomų šilumos šaltinių. Įsijungia elektrinį šildytuvą, grindinį šildymą ar kitą elektros prietaisą, norėdami palaikyti komfortišką temperatūrą namuose. Tačiau ilgesniam laikui palikti veikti šie įrenginiai gali gerokai padidinti elektros suvartojimą. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dalijasi praktiniais patarimais. Pasirodo net ir per šalčius sąskaitas galima suvaldyti, jei imamasi paprastų, bet veiksmingų sprendimų. Namų sandarumas – pirmas žingsnis taupant Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tenka daugiau šildytis, – šilumos nuostoliai. Jei būstas nėra sandarus, net ir įjungus papildomą šildytuvą

Literatūrinė Ievos Simonaitytės premija paskirta rašytojui Dovydui Pancerovui

Pancerovas

Sausio 23 d., 18 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyks iškilmingas 40-osios Literatūrinės Ievos Simonaitytės premijos teikimo vakaras. Apdovanojimas bus įteiktas iš Šilutės kilusiam rašytojui Dovydui Pancerovui už 2025 metais išleistą romaną „Pragaro vartai“.   Tarp 16 pretendentų „Pragaro vartai” – tai psichologiškai paveikus pasakojimas apie jauno tėvo bandymą prisitaikyti prie besikeičiančio gyvenimo karo paženklintame pasaulyje. Pagrindinis herojus, suvokęs savo asmenines nesėkmes ir bijodamas tapti svetimu sūnaus akyse, palieka šeimą bei darbą ir grįžta į gimtąjį Uostadvarį. Čia, vaikystės namuose, jis

Ne visiems maisto produktams vieta šaldytuve

maistas šaldytuve

Lietuvoje trečdalis žmonių prisipažįsta maistą išmetantys bent kartą per savaitę ar net dažniau. Tai reiškia, kad dalis įsigytų produktų taip ir nepasiekia stalo. Dažnai taip nutinka dėl perpildyto ir netvarkingo šaldytuvo, kuriame pamirštami patiekalų likučiai ar produktai sugenda. Verta iš naujo įvertinti, kuriuos produktus iš tiesų būtina laikyti šaldytuve, o kam tinka ir spintelė arba sandėliukas. Pirmas žingsnis mažiau švaistant Pirmasis žingsnis siekiant sumažinti maisto švaistymą – iš naujo apgalvoti, ką iš tiesų reikia laikyti šaldytuve. Daugelis produktų puikiai išsilaiko

Taip pat skaitykite