Ar kada pagalvojote, kad grąžos gauta moneta gali papasakoti istoriją?

Pastaraisiais metais vis daugiau Europos šalių ant proginių monetų įamžina literatūros ir pasakų veikėjus – herojus, su kuriais augo ištisos kartos. 2025-2026 m. ši tendencija tampa dar ryškesnė.

2026 m. Italija mini 200-ąsias Carlo Collodi gimimo metines ir šiai progai skiria proginę 2 eurų monetą. Jos centre – šokantis Pinokis, berniukas lėlė, kurio ilga nosis tapo universaliu melo simboliu. Monetos averse matome užrašus „CARLO COLLODI“, „1826–2026“, „PINOCCHIO“, Romos kalyklos ženklą „R“ bei Italijos Respublikos santrumpą „RI“.

2026 m. Estija planuoja išleisti 2 eurų monetą, skirtą Sipsik – mylimai skudurinei lėlei, sukurtai rašytojo Eno Raud ir iliustruotai Edgaro Valterio. Šis personažas Estijoje laikomas vaikystės, draugystės ir vaizduotės simboliu. Įprastai monetose matome valstybingumo ženklus, tačiau šiuo atveju valstybė pasirenka pagerbti ne politinį veikėją, o švelnų, empatišką vaikų literatūros herojų. Tai jautrus priminimas, kad kultūrinė tapatybė formuojasi ne tik per istorinius įvykius, bet ir per pasakas, kurias skaitome vaikystėje.

2025-aisiais Slovėnija, minėdama 100-ąsias komiksų kūrėjo Miki Muster gimimo metines, 2 eurų monetoje įamžins jo kūrinių personažus – Zvitorepec, Trdonja ir Lakotnik. Komiksai, ilgą laiką laikyti lengvesnio žanro kultūra, šiandien pripažįstami nacionalinės tapatybės dalimi. Moneta tampa savotišku tiltu tarp populiariosios kultūros ir oficialaus valstybės simbolio.

Prancūzija 2026 m. skirs 2 eurų monetą „Mažojo princo“ 80-mečiui. Joje pavaizduotas susimąstęs Mažasis princas, skaičius „80“, užrašai „Le Petit Prince“, „RF“, „2026“. Antoine de Saint-Exupéry kūrinys, pasakojantis apie atsakomybę, draugystę ir gebėjimą matyti širdimi, tampa ne tik literatūros, bet ir europinės kultūros simboliu.

Literatūros herojai monetose – ne pavienis reiškinys. Don Kichotas Ispanijoje, Šerlokas Holmsas Jungtinėje Karalystėje, Haris Poteris, Beatrix Potter personažai, Pepė Ilgakojinė Švedijos banknote ar Pedingtonas Londone – visi jie liudija, kad pasakojimai gali būti tokie pat svarbūs, kaip ir istorinės pergalės. Valstybės, pasirinkdamos šiuos veikėjus, pripažįsta literatūros galią formuoti vertybes, kalbą ir kolektyvinę vaizduotę.

Galbūt svarbiausia tai, kad šios monetos nėra uždarytos muziejuose. Jos cirkuliuoja, keliauja iš rankų į rankas, iš šalies į šalį. Vaikystės herojai tampa bendros Europos kultūrinės erdvės dalimi. Vieną dieną, gavę grąžą parduotuvėje, galime netikėtai sutikti Pinokį ar Mažąjį princą – ir akimirkai grįžti į vaikystę…

Pinigų muziejaus inf.