Šilutės Pamario progimnazija – viena iš nedaugelio ugdymo įstaigų, kurios maitinimo sutarties vykdymą patikrinusi Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo ne tik didelių priekaištų, bet ir siūlo kitoms mokykloms sekti jos pavyzdžiu. Progimnazijos sėkmės raktas yra vadovo užsispyrimas – direktorius Marius Surplys, asmeniškai daug dėmesio skiria mokinių maitinimo reikalams. 

Progimnazijos vadovas džiaugiasi, kad sudarant sutartį dėl maitinimo paslaugų talkino ir Šilutės r. savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus specialistai.

„Sutartis gana plati, gerai, kad viskas apibrėžta. Vis tik teisinių žinių reikėtų turėti. Kad suprastum, kas parašyta sutartyje, ją reikia ne šiaip perskaityti . Ją reikia rimtai pastudijuoti ir net tada kartais imi abejoti savimi“, – patirtimi dalijasi mokyklos direktorius.

Laimėjus konkursą didelei įmonei sutartis pasirašyta sklandžiai, bet po sutarties pasirašymo bendraujant su tiekėju operatyvumo ir aiškumo trūksta.

„Su kai kuriais didžiaisiais kitaip: reaguojama gana vangiai, atsakymai kai kada migloti, primenantys išsisukinėjimą. Sutarties įgyvendinimo pradžioje paaiškėjo, kad realios patiekalų kainos smarkiai skiriasi nuo tų, kurios įtvirtintos sutartyje. Pavyzdžiui, sutartyje nustatyta šnicelio kaina – 1 euras, o realybėje jis kainuoja jau, tarkim, 3,60 euro. Natūraliai kilo klausimas: kaip taip gali būti? Kodėl kaina išaugo daugiau nei 3 kartus? Pradėjo skųstis mokiniai, tėvai ir mokytojai. Dalis vaikų visai nebėjo valgyti į mokyklos valgyklą. Pastebėjome kad prie mokyklos vis dažniau pasirodydavo maisto kurjeriai – dalykas, kurio anksčiau niekada nebūdavo. Ir tada neišvengiamai kilo klausimas: kurgi tos žadėtos patiekalų kainos?“, – pasakoja M. Surplys.

Būtina nuolatinė priežiūra

Anksčiau už sutarčių vykdymą buvęs atsakingas ūkvedys, matydamas, kad kažkas vyksta ne taip, su mokyklos direktoriumi sėdo dar kartą skaityti sutarties. Progimnazijos vadovybė dėl kainų kreipėsi į tiekėją.

Bet atsakymas nustebino, nes skambėjo kiek arogantiškai: „Mes taip dirbame visoje Lietuvoje. Mes žinome, kaip daryti.“

„Tada pradedi abejoti savimi – gal nemoki skaityti sutarties, gal kažkas paslėpta? Įsigilinus tampa aišku: tokios praktikos būti negali. Kainos turi būti tokios, kokiomis tiekėjas laimėjo konkursą ir pasirašė sutartį. Atsirašinėjimų procesas ilgas ir varginantis – tiekėjas ieško pasiteisinimų, susirašinėjimai užtrunka, – sako progimnazijos vadovas. – Nors sutartį pasirašo dvi šalys ir abi turi įsipareigojimų, akivaizdu, kad vadovai negali aklai pasitikėti tiekėjais, nuolat privalo tikrinti. Situacija priminė teniso kamuoliuką, skraidantį pirmyn ir atgal: kas laimės?“

Kartą atvykę tiekėjo atstovai pareiškė, kad norėdami nutraukti sutartį, turėtume išpirkti patiekalų už ne mažiau kaip 30 proc. sutarties vertės. Arba siūlė taikyti sutartyje įtvirtintas kainas tik 30 proc. mokinių, nes neva perkančioji organizacija neišperka reikiamo kiekio. Vėl praeina savaitės, kol aiškinamasi, ar tai  teisėta. Po kurio laiko tiekėjas grįžta su nauju paaiškinimu: šniceliai po 3,60 euro esą nepriskiriami pagrindiniams patiekalams – tai „bufeto patiekalai“. Vadovas vėl skaito sutartį.

„Ir vėl matai – jokio bufeto į sutartį nebuvome įtraukę. Problema – ne sutartyje, o tai, kad ją bandoma apeiti. Turi nuolatos alsuoti tiekėjui į nugarą ir reikalauti to, kas mokyklai teisėtai priklauso pagal pasirašytą sutartį. Pasitelkiame Šilutės r. savivaldybės viešųjų pirkimų specialistus – esame dėkingi, kad mums pataria dėl teisinių dalykų. Įsijungia ir mūsų Visuomenės sveikatos biuras, Viešųjų pirkimų tarnyba. Vis dėlto pavyko

išsireikalauti, kad kainos pagaliau atitiktų sutartyje nustatytas, netaikant sankcijų tiekėjui“.

Tikrinimus traktuoja kaip pagalbą

900 mokinių turinčiai ugdymo įstaigai nutraukti sutartį vidury mokslo metų nėra paprasta, bet, anot vadovo, prireikus, būtų imtasi ir kraštutinių priemonių.

„Pasirinkome kelią kovoti. Ir manome, kad Viešųjų pirkimų tarnybos atkreiptas dėmesys į maitinimo kontrolės klausimus yra reikalingas. Juk kiekvienas gali užsimerkti, būtų patogiau negu kovoti su vėjo malūnais. Bet man atrodo, kad VPT tikrinimai netgi naudingi – iš Viešųjų pirkimų tarnybos sulaukėme ir patarimų. Tuomet jauti, kad esi ne vienas. Sulauki pagalbos“, – sako M. Surplys.

Kokybės klausimas

Pasak pašnekovo, pirmaisiais sutarties vykdymo metais mokyklos bendruomenė dėl maisto kokybės skundėsi masiškai. Sumažėjus patiekalų kainoms progimnazijos valgykloje, vadovas iškėlė kokybės klausimą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, patikrinusi higienos sąlygas, maisto produktų galiojimą ir pan. pažeidimų nerado.

„Bet neskanu, o tai yra labai subjektyvus dalykas. Šilutės r. Visuomenės sveikatos biuro specialistė valgykloje reguliariai matuoja patiekalų temperatūrą ir sveria porcijas – pagal šiuos rodiklius pažeidimų nenustatoma, tačiau bendruomenės vertinimu, patiekalai ne visada yra skanūs. Kreipėmės į VMVT, siekdami sužinoti, kas atlieka laboratorinius patiekalų tyrimus. Kas tiria, kiek šnicelyje yra procentų grynos mėsos. VMVT atsakė, kad tokius tyrimus atlieka tik bakterijų protrūkio atvejais. Taigi mes neradome tokios įstaigos, kuri tirtų, kotleto sudėties niekas netiria“, – sako progimnazijos vadovas.

Tiesa, skundų ilgainiui ėmė mažėti, bet todėl, kad vaikai rinkdavosi aplinkines užkandines. Atrodytų, tiekėjas turėtų ir pats imtis veiksmų, matydamas, kad mažėja apyvarta. M. Surplys sako, kad šiais mokslo metais pastebimas patiekalų kokybės pagerėjimas.

„Pakeitė šeimininkes, pasikeitė maisto kokybė. Bet šioje srityje dar yra kur tobulėti. Turi nuolat išsakyti pastabas tiekėjui“, – sako pašnekovas.

VPT atlikusi tikrinimą ir pateikusi vertinimo išvadas progimnazijoje nefiksavo sisteminių pažeidimų, kurių pasitaiko kitose mokyklose. Pavyzdžiui,  dėl ekonominio naudingumo kriterijų, švediško stalo, EMUAS sistemos.

Pasak direktoriaus, ir gaunantys nemokamą maitinimą, ir tie, mokiniai, kurių sąskaitas papildo tėvai, už maitinimą atsiskaito mokinio pažymėjimais. Tai mažina socialinę atskirtį. Dėl ekologiško maitinimo kas ketvirtį tiekėjo prašoma ekologiškumą įrodančių dokumentų – jie pristatomi.

Ateities planai

Nepaisant to, kad pagaliau mokykla išsireikalavimo tinkamų kainų, direktorius svarsto galimybę ateityje sugrįžti prie mokykloje gaminamo maisto.

„Galvojame. Mokykloje vyksta renovacija. Tikiuosi, kad kitais mokslo metais jau pavyks atnaujinti ir valgyklą. Taigi norėtųsi žengti žingsnį – pradėti maitinti patiems. Šilutės rajone kai kurios mokyklos taip jau daro. Iš atsiliepimų suprantame, kad maitinimo kokybė pagerėjo. Kai tikslas nebėra finansinis pelnas – kokybė gerėja“, – svarsto M. Surplys.

Šilutės Pamario progimnazijos direktorius pataria kitų ugdymo įstaigų vadovams pirmiausia atidžiai skaityti maitinimo paslaugos teikimo sutartis.

Parengė Evelina Butkutė-Lazdauskienė (https://vpt.lrv.lt/lt)