Kada metas apsilankyti pas periodontologą?

Mokslas apie dantis ir jų priežiūrą yra sudėtingesnis ir detalesnis nei gali atrodyti. Yra įvairių specialistų, kurie gilina žinias, kad galėtų išspręsti skirtingas burnos, dantų problemas. Dažnai odontologai gali pasiūlyti apsilankyti pas kitus specialistus, tačiau kaip juos atskirti?

Odontologas, kurio specializacija – periodonto ligos (lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti dantenas ir kaulus) prevencija, diagnostika ir gydymas yra periodontologas. Jis moka be skausmo atlikti labai sudėtingas procedūras ir gali pasiekti geriausių rezultatų taikydamas efektyviausius gydymo būdus. 

Kuo periodontologija išsiskiria iš kitų odontologijos sričių?

Kiekvienas odontologijos mokslas skiriasi. Tik verta tiksliai žinoti, koks specialistas gali padėti, kai reikia gydyti dantis ar burnos ertmę. Vienas iš mokslų, kuris tiria dantis ir dantenas, yra periodontologija. Šis mokslas skiriasi tuo, kad gydomos gana sudėtinga dantų ir dantenų būklė. 

Kokias ligas gydo šis odontologas?

Kiekvienas odontologas turi tam tikrą specializaciją. Vieni gydo dantenas, kiti šalina akmenis, taiso dantis. Periodontologai gydo keletą pagrindinių ligų. Viena iš dažniausiai pasikartojančių, su kuriomis susiduria daugelis lietuvių, yra gingivitas, taip pat periodontitas ir dantų recesija.

Gingivitas – tai ankstyva dantenų ligos forma. Dažniausiai ši problema kyla, kai nesilaikoma tinkamos burnos higienos. Tada ant dantų kaupiasi apnašos ir vėliau susidaro akmenys. Galų gale jie gali sudirginti dantenas ir sukelti dantenų uždegimą.

Dažnai žmonės vengia valytis dantis su siūlu, dėl to gali atsirasti periodontitas. Ši liga yra uždegiminė, ją sukelia bakterijos. Simptomai: liga pasireiškia dantenų patinimu, todėl kasdienė dantų priežiūra gali tapti sunkesnė.

Ilgainiui galite pajusti šiuos simptomus: dantų jautrumas ir kraujavimas, blogas burnos kvapas, dantų padėties pasikeitimas ir net klibėjimas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje periodontitu serga daugiau nei 40% moterų ir 50% vyrų. Kai liga progresuoja, kyla pavojus prarasti dantis. Periodontitas yra dažniausia dantų netekimo priežastis.

Ar girdėjote apie dantenų recesiją? Kokia tai liga?

Dantenų recesija yra liga, kuri turi būti gydoma nedelsiant. Šis burnos sutrikimas nepastebimas iškart, tačiau palaipsniui kinta burnos būklė, dantys atsitraukia nuo dantenų. Negydant šaknies paviršius ilgainiui tampa jautresnis pažeidimams, toliau didėja danties jautrumas, prastėja estetinis vaizdas.

Akivaizdu, kad kiekviena dantenų liga nusipelno pakankamai dėmesio. Priešingu atveju, būklei progresuojant, gali tekti patirti skausmingų komplikacijų.

Ar skausmingos procedūros laukia, jei sergate viena iš dantų ar dantenų ligų?

Pirmiausia, reikia tinkamai pasirūpinti dantų būkle, tinkamai juos prižiūrėti namuose, jei norite išvengti dantų ligų ir pakitimų. Kiekvienas odontologas vizito metu parengia individualų gydymo planą, paaiškina ligos priežastis ir pasekmes. Jei reikia, periodontologas gali nukreipti pacientą pas kitą specialistą, pavyzdžiui, ortopedą, endodontą ar burnos chirurgą. Jei negrįžtamų pakitimų nėra, kartais užtenka profesionalios burnos higienos, norint išvalyti akmenis virš ir po dantenomis. Pažengusios periodonto ligos atvejais atliekamas gilus valymas ir pašalinamas uždegimas.

Sunkiais atvejais, kai po giluminio valymo ne visur pavyko pasiekti norimą gijimą, atliekama procedūra, kurios metu chirurginiu būdu švelniai pakeliamos dantenos ir valomi uždegimo pažeisti audiniai. Esant palankioms sąlygoms procedūros metu galima atlikti kaulo augmentaciją (regeneraciją). Tokio tipo operacijos metu visada naudojami nuskausminamieji. Vaistai užtikrina, kad pacientas nepatirs didelio diskomforto. Esant periodonto ligai, svarbu kreiptis į periodontologą.

Kviečiame registruotis į konsultaciją vilnius.32balti.lt.

pr2023/73

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šlapdribos, sniego, plikledžio

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artėjantį savaitgalį. Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, naktį buvo krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur plikledis. Vėjas rytų, pietryčių, 6-11 m/s. Temperatūra buvo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną daug kur krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Vietomis rūkas, plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Gruodžio 6 d., penktadienį, vietomis silpni krituliai. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s, dieną kai kur gūsiai sieks 15-17 m/s. Temperatūra

Seimas svarstys siūlymą didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui

Seimas pradėjo svarstyti Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma beveik dvigubai didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Pasak projektą pristačiusio parlamentaro Gintauto Palucko, siekiama šią universalią išmoką didinti nuo dabar nustatyto 11 iki 20 BSI (bazinė socialinė išmoka) dydžio. Tiek pat ši išmoka didėtų įvaikinus vaiką ar paėmus jį globoti. „Šeimos, turinčios vaikų, pagal statistiką labai sparčiai krenta į skurdo riziką patiriančių kategoriją ir šiandien išmoka gimus vaikui tikrai ne tai kad nedengia, bet apskritai labai vargiai kompensuoja pirmąsias išlaidas gimus

Duomenų viliojimo pratybose dalyvavo per 150 organizacijų: reikia būti atidesniems

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos lapkričio paskutinę savaitę organizavo trečią šiais metais „Kibernetinis skydas PhishEx 2024“ pratybų etapą. Šio etapo metu išsiųsta daugiau nei 109 tūkst. duomenų viliojimo ataką imituojančių elektroninių laiškų, skirtų darbuotojams iš 152 organizacijų. Pratybų metu riziką keliančius veiksmus atliko 15 proc. personalo. „Organizacijos vis aktyviau naudojasi galimybe stiprinti darbuotojų budrumą – paskutinio pratybų etapo metu buvo išsiųstas rekordinis skaičius laiškų. Rezultatai rodo, jog dėmesys ir investicijos darbuotojų švietimui kibernetinio saugumo tema turi dar

Nuo 2025 m. vairavimo egzaminai Lietuvoje – tik valstybine lietuvių arba oficialiomis ES kalbomis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Tai įtvirtinta Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis. „Šis sprendimas padės sumažinti išorės grėsmių poveikį nacionaliniam saugumui. Laikomės aiškios ir vertybiškai pagrįstos pozicijos – viešosios paslaugos Lietuvoje negali būti teikiamos šalies agresorės kalba. Kaip ES valstybė, užtikriname galimybę gauti

Taip pat skaitykite