Kada ir kaip galima perkelti arba ardyti laukinių paukščių lizdus?

Aplinkosaugininkai parengė naują paukščių lizdų atmintinę, kurioje surašyti svarbiausi terminai ir sąlygos. Visos natūraliai Europoje paplitusios laukinių paukščių rūšys yra saugomos, todėl būtini leidimai, norint ardyti ar perkelti jų lizdus. Nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. laukiniai paukščiai peri, todėl šiuo metu draudžiama ardyti lizdus, juos perkelti ar kitaip trikdyti paukščius.

Aplinkos apsaugos specialistai siūlo iš anksto imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta paukščių keliamų nepatogumų: paruošiamuosius darbus kitai vasarai rekomenduojama atlikti rudenį, kai paukščiai palieka lizdus. Jei paukščiai lizdus jau susukę, siekiant apsaugoti namų eksterjerą nuo paukščių išmatų, galima po lizdu privirtinti medines lenteles. Dar neatsiradus lizdams namų pastogėse ar kitose nepalankiose vietose, rekomenduojama pritvirtinti skaidrius slidžius plastikinius lakštus, kurie trukdo paukščiams sukti lizdus. 

Kitas siūlomas būdas: įrengti paukščius atbaidančias priemones, pvz., aitvarus su pavaizduotomis plėšrūnų akimis, blizgančius objektus ar čežančius maišelius. Šios priemonės padeda išvengti nepageidaujamo paukščių įsikūrimo, nepažeidžiant reikalavimų.

Tais atvejais, kai prevencinės priemonės neveiksmingos, o varninių paukščių veisimasis kelia problemų, Aplinkos apsaugos departamentas išduoda išvadas apie šių paukščių gausos reguliavimą ardant jų lizdus teritorijose, kuriose draudžiama medžioti, pvz., miestuose, gyvenvietėse.

Kada galima tvarkyti ir ardyti lizdus?

Skirtingų paukščių rūšių lizdams taikomi atitinkami terminai ir sąlygos.

Kregždžių lizdai. Leidžiama ardyti lizdus nuo liepos 1 d. iki kovo 14 d. turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d. draudžiama ardyti lizdus, kai kregždės deda kiaušinius ir augina jauniklius, net ir gavus leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros.

Gandralizdžiai. Galimas lizdų perkėlimas nuo rugsėjo 1 d. iki kovo 31 d., turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Lizdas turi būti perkeltas ne toliau kaip 100 metrų nuo pradinės lizdo vietos. Jei lizdas perkeliamas į kito asmens sklypą, būtinas savininko sutikimas. Jei lizdas yra ant elektros oro linijos atramos, perkėlimas turi būti suderintas iš anksto su AB „Energijos skirstymo operatoriumi“ ar kitu atramos savininku. Nenaudojamam ir tuščiam lizdui pašalinti reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas Toks leidimas perkelti lizdą nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. gali būti išduotas, jei siekiama žmonių saugumo ar dėl kitų aplinkosauginių tikslų.

Varninių (kovų ir pilkųjų varnų) lizdai. Siekiant reguliuoti varninių paukščių gausą, leidžiama ardyti šių paukščius lizdus nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d., tik gavus Aplinkos apsaugos departamento išvadą. Nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. draudžiama naikinti varninių paukščių lizdus, net turint Aplinkos apsaugos departamento išduotą išvadą reguliuoti šių paukščių gausą. Išskyrus kai kuriuos kritinius atvejus dėl žmonių, floros, faunos ir oro saugos.

Kiti paukščiai. Norint perkelti arba ardyti lizdus reikalingas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas. Laikotarpiu, kai laukiniai paukščiai peri kiaušinius ir rūpinasi jaunikliais, negalima ardyti ar perkelti jų lizdų, net turint Aplinkos apsaugos agentūros leidimą.

Kaip gauti leidimą?

Leidimai ardyti lizdus išduodami tik esant svarbiai priežasčiai. Pvz., dėl žmonių sveikatos ar oro saugos, siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius ar vandenis, dėl floros ir faunos apsaugos.

Norint gauti leidimą reikia: pateikti rekomenduojamos formos prašymą (pasirašytą kvalifikuotu el. parašu), kurio šablonas pateiktas Paukščių lizdų perkėlimo ir ardymo atmintinėje. Prašymą siųsti el. paštu: Aplinkos apsaugos agentūrai dėl kregždžių, gandrų ir kitų paukščių (išskyrus varninius paukščius) aaa@gamta.lt. Aplinkos apsaugos departamentui dėl medžiojamųjų paukščių info@aad.am.lt

Įvertinus prašymą, leidimas išduodamas per 30 kalendorinių dienų. 

Po atliktų ardymo ar perkėlimo darbų būtina pateikti ataskaitą apie atliktus veiksmus. 

Atsakomybė

Sunaikinus saugomo paukščio lizdą perėjimo metu gresia administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 285 straipsnį. Baudos fiziniams asmenims siekia nuo 150 iki 400 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1200 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju šios sumos didėja atitinkamai iki 600 ir 2000 eurų. Jeigu lizdas sunaikinamas saugomoje teritorijoje – draustinyje, parke ar „Natura 2000“ teritorijoje, – baudos gali siekti iki 1000 eurų fiziniams asmenims ir iki 3000 eurų juridinių asmenų atstovams.

Sunaikinus medžiojamojo paukščio lizdą, taikomos baudos pagal Administracinių nusižengimų kodekso 303 straipsnį. Bauda fiziniams asmenims siekia nuo 50 iki 500 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 150 iki 1500 eurų. Už pakartotinį pažeidimą ar veiklą saugomose teritorijose baudos gali padidėti iki 1500 eurų fiziniams asmenims ir iki 2000 eurų juridinių asmenų atsakingiems asmenims.

Be to, apskaičiuojama gamtai padaryta žala, o pažeidimui naudotos priemonės gali būti konfiskuotos.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite