Ką Vydūno bibliotekoje, Pagėgiuose, veikė Justė Arlauskaitė – Jazzu?

Nuotraukų autorė – Asta Andrulienė.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje svečiavosi ypatinga viešnia – viena ryškiausių šalies dainininkių, Lietuvos elektronikos, pop, eksperimentinės muzikos atlikėja, dainų autorė, televizijos projektų veidas, įvairių vaidmenų kino juostose kūrėja, daugybės muzikos apdovanojimų laureatė Justė Arlauskaitė-Jazzu.

Šios gilios asmenybės talentas įvertintas ne tik Lietuvoje (Auksinio disko laureatė „Auksinių diskų“ apdovanojimuose, daugiausiai M.A.M.A. muzikos apdovanojimų pelniusi atlikėja), bet ir Europoje (geriausia Baltijos šalių atlikėja MTV Europos muzikos apdovanojimuose).

Šį, 2021 m. rugsėjo 23 d. vykusį ir didžiulio Pagėgių krašto visuomenės susidomėjimo sulaukusį susitikimą su Juste Arlauskaite-Jazzu padovanojo elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, valdantis elektros energijos srautus Lietuvoje bei palaikantis stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą. Dainininkę Justę Arlauskaitę-Jazzu ir su ja kartu atvykusį susitikimo moderatorių – visuomenininką, renginių, įvairių projektų organizatorių bei vedėją, Pilietinių iniciatyvų centro (Vilnius) vadovą Girvydą Duoblį pasveikino ir susirinkusiesiems pristatė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Vadovė pasidžiaugė, jog bibliotekos rudens renginių ciklas prasidėjo šiltu, gražiai kultūrinei bendrystei suburiančiu renginiu.

Tardama sveikinamąjį žodį pagėgiškiams, vakaro viešnia Justė Arlauskaitė-Jazzu teigė besižavinti jaukiomis, moderniomis bibliotekos erdvėmis, atviravo čia pajutusi labai gerą aurą ir akcentavo norėsianti dar ne kartą sugrįžti naujiems susitikimams. Sulaukusi daug renginio dalyvių klausimų apie savo kūrybinį kelią ir ypač – apie jo pradžią, Justė Arlauskaitė-Jazzu pabrėžė, jog jos pašaukimas kurti yra įgimtas – visa dainininkės šeima yra prisilietusi prie muzikos, o tėvai nuo pat mažumės skatino jos norą muzikuoti ir lavino kūrybinius gebėjimus. Atlikėja dalinosi prisiminimais apie dar ansktyvojoje paauglystėje atsiskleidusį savo muzikinį talentą, kuomet buvo parašyta pirmoji jos kūrybos daina, baigti mokslai muzikos mokykloje ir pradėta koncertuoti Lietuvoje bei užsienyje vykusiuose džiazinės muzikos koncertuose.

Dainininkė teigė, jog žmogaus varomąją galią sudaro meilė, kurią ji apibūdino kaip atviros širdies kalbą, ir kūryba, nes kurdamas žmogus tampa geresnis, emociškai brandesnis bei dvasiškai gilesnis. Kaip vieną esminių žmogaus reikmių kūrėja akcentavo sielos higieną, kurią ji pati siekia užtikrinti daug dėmesio skirdama gilinimuisi į psichologiją, švietėjišką literatūrą, įvairias dvasines praktikas bei saviritualus. Savo dabartinį gyvenimą Justė Arlauskaitė-Jazzu vadina kupiną spalvų, kurios atsiveria aktyviai dalyvaujant televizinėje, koncertinėje bei kūrybinėje veikloje.

Susitikimas nuskaidrintas dainininkės atlikta pirmąja savo kūrybos daina „Paskutiniai laivai“ bei vienu žymiausių, jautriausių ir patriotiškiausių muzikos kūrinių „Rudens naktis sustojo“. Dėkodama už įsimintiną, šviesų ir pakylėtos nuotaikos kupiną vakarą bei kviesdama dar ir dar kartą sugrįžti į Pagėgius, bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė vakaro svečiams Justei Arlauskaitei-Jazzu bei Girvydui Duobliui įteikė po simbolinę atminimo dovaną. Skirstytis neskubėta – norintieji galėjo įsiamžinti nuotraukoje su talentingąja ir charizmatiškąja Jazzu.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė širdingai dėkoja Pagėgių savivaldybės kultūros centrui bei Pagėgių savivaldybės meno ir sporto mokyklai už gražų bendradarbiavimą organizuojant šį renginį.

Sonata Nognienė, Pagėgių savivaldybės Vydūno  viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite