Mikrobiota yra vadinama bakterijų, grybelių, virusų, parazitų ir pirmuonių visuma. Kiekvienas iš mūsų turi tik mums skirtą mikrobiotą, kuri įprastinėmis sąlygomis išlieka gana pastovi. Tačiau kilus stipriam stresui, išsibalansavus mitybai, vartojant kai kuriuos medikamentus, mikrobiotos sudėtis pasikeičia. Tada ima plėstis kenksmingų mikrobų kolonijos, kurias būtina sustabdyti.

Kas dedasi žarnyno floroje?

Medikai sąlyginai žarnyno florą laiko antrosiomis žmogaus smegenimis. Ją sudaro per šimtą tūkstančių milijardų mikroorganizmų – tarp jų bakterijos mikroskopiniai grybai, nepatogeniniai virusai. Visi gyvuoja draugiškoje santalkoje su žmogaus kūnu.

Kaip mokslininkų yra nustatyta, kiekvieno iš mūsų mikrobiota yra nepakartojama, kaip ir pirštų atspaudai. Iki kūdikio gimimo jo mikrobiota yra sterili, o gimimo metu kūdikis susiduria su pirmaisiais mikroorganizmais. Kūdikio mikrobiota vystosi ir formuojasi tol, kol mažylis sulaukia trejų ar ketverių metų, o paskui ji galutinai nusistovi.

Kokią reikšmę mikrobiota turi žmogaus organizmui?

Mikrobiota yra labai svarbi žmogaus virškinimui, jo medžiagų apykaitai, imuninei ir neurologinei sistemoms. Ji užkerta kelią įsigalėti patogeninėms bakterijoms, subalansuoja medžiagų apykaitos procesus, kurie yra būtini suvartoto maisto virškinimo metu.

Ji apsaugo virškinimo sistemą nuo išsiderinimo. Sveika mikrobiota sulaiko grėsmę susirgti II tipo diabetu, kitomis lėtinėmis ligomis, užkerta kelią nutukimui. Tuo tarpu sutrikus mikrobiotos veiklai kyla pavojus įsigalėti lėtiniams uždegiminiams procesams.

Kas palaiko sveiką mikrobiotos aplinką?

Kad mikrobiota mūsų organizme išsilaikytų nesutrikusi, jos sėkmingo buvimo palaikymui galima naudoti probiotikus. Jų yra tokiuose maisto produktuose, kaip jogurtai, pienas ir fermentuoti pieno gėrimai. Jų taip pat yra raugintuose kopūstuose, marinuotuose agurkuose, sojos gaminiuose, alyvuogėse, alaus mielėse, mėlynuosiuose bei pelėsiniuose sūriuose, raugintoje duonoje.

Kokiais atvejais yra naudinga vartoti probiotikus?

Probiotikai geba prisitvirtinti prie žmogaus žarnyno gleivinės, jie yra atsparūs tulžiai ir rūgštims ir tuo pačiu saugūs sveikatai. Gerosios bakterijos yra naudingos sergant dirgliosios žarnos sindromu, opiniu kolitu, kitomis uždegiminėmis žarnų ligomis.

Jos praverčia ir tada, kai organizmas priešinasi laktozei, pasireiškiant įvairioms alergijoms, apsinuodijus maistu. Šių bakterijų atsargas reikia papildyti ir tada, kai jas anksčiau esame praradę su skysčiais. Probiotikai yra reikalingi ir po antibiotikų vartojimo. Apie japoniškus probiotikus išsamesnės informacijos ieškokite interneto svetainėje: ohhira.lt.

pr2024/25