Ką turėtų žinoti skolininkas?

Augant elektros energijos, šildymo bei kitų komunalinių paslaugų kainoms, tikėtina, kad vis daugiau namų ūkių laiku sumokėti už jas gali tapti iššūkiu. Kaip elgtis, kad išvengtumėme skolų susidarymo, ir kokias teises turime, jei skolos jau perduotos administravimo bendrovei ar antstoliui?

Patarimas: tarkitės su kreditoriumi

Jeigu susiduriate su sunkumais ir negalite laiku sumokėti už paslaugas, labai svarbu peržiūrėti, kas tokiais atvejais numatyta sutartyje. Derėtų pasinaudoti visomis galimybėmis susitarti tiesiogiai su kreditoriais – paslaugos tiekėjais. Pavyzdžiui, prašyti atidėti ar išdėstyti mokėjimus ilgesniam laikotarpiui.

Tokių susitarimų iniciatorius turi būti pats skolininkas – pareiga kreiptis į kreditorių tenka jam. Jei kreditorius geranoriškas, gali būti sudaroma atskira sutartis dėl skolos sumokėjimo sąlygų: išdėstomi mokėjimai ar atidedamas mokėjimo terminas. Tokiu būdu išvengiama galimo teisminio ginčo ar priverstinio skolos išieškojimo.

Skolininkas taip pat turi teisę naudotis kitų asmenų pagalba skolai grąžinti. Pavyzdžiui, skolininkas su kreditoriumi sutaria, kad dalį skolos įmokų už jį perves kitas asmuo. Galimas skolininko pakeitimas kitu asmeniu. Tokiu skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Tokiu atveju skolininkas turi gauti kreditoriaus sutikimą, kadangi perkeliant skolą skolininko asmuo kreditoriui visada turi esminę reikšmę.

Kada teks mokėti skolos išieškojimo išlaidas?

Jeigu galimybės susitarti su kreditoriumi nėra ar jos išnaudotos, kreditorius susidariusią skolą gali bandyti susigrąžinti kitais būdais. Pvz., ikiteisminiu, kai kreipiamasi į kitus asmenis, tarpininkus, galinčius padėti administruoti skolą. Arba teisminiu, kai kreditorius kreipiasi į teismą, o skolos išieškojimą pagal teismo sprendimą perduoda vykdyti antstoliui.

Skolininkai, gavę pranešimą ar laišką su reikalavimu sumokėti skolas ar pan., visuomet turėtų atkreipti dėmesį į tai, kas tą laišką siunčia. Ar tai pats kreditorius ragina grąžinti skolas, ar naujasis kreditorius? Ar tai kreditoriaus pasamdyta administravimo įmonė? Ar skolininkas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą? Ar laiškas gautas iš vykdomąją bylą vykdančio antstolio? Svarbiausia žinoti tai, kad skolos išieškojimo išlaidas skolininkas turi apmokėti tik tuo atveju, jei yra teismo sprendimas ir išieškojimą pagal jį vykdo antstolis.

Parduotos skolos

Kalbant apie atvejus, kai kreditorius skolą administruoti perleidžia atitinkamai įmonei, skolininkai turėtų žinoti, kad jie neturi patirti papildomų išlaidų dėl tokios įmonės veiklos. Pavyzdžiui, registruotų pranešimų, trumpųjų žinučių siuntimas, skambučiai skolininkui ar užklausų registro tarnyboms teikimas yra  skolų administravimo įmonių normali ūkinė veikla. Iš skolininko negali būti reikalaujama už ją sumokėti. Tai – skolų administravimo įmonės veiklos sąnaudos, kurias ji prisiima savo valia ir rizika.

Teismai yra išaiškinę: naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius. Tai yra, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Tačiau naujajam kreditoriui pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Pavyzdžiui, teisė į palūkanas, netesybas ar kt., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta.

Kai kreditorius kreipėsi į teismą, skolininkas dar turi galimybę susitarti su kreditoriumi išvengiant vykdymo išlaidų, kurios susidarytų perdavus teismo procesinį sprendimą vykdyti antstoliui.

Kuo ilgiau trunka išieškojimas, tuo labiau išauga vykdymo išlaidos. Tad net ir išieškojimą vykdant antstoliui, skolininkas turėtų būti aktyvus, bendradarbiauti su antstoliu. Reikėtų dėti pastangas kuo greičiau grąžinti skolą, taip pat informuoti antstolį apie savo turtinę padėtį, pajamas.

Net kai priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo, galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ar jo vykdymo atidėjimas.

Ką pravartu pranešti antstoliui?

Antstolis, išieškodamas skolas, gali taikyti priverstinio poveikio priemones. Pavyzdžiui, areštuoti banko sąskaitas, priverstinai nuo jų nurašyti lėšas. Išieškant iš skolininko banko sąskaitoje esančių lėšų, nustatoma neišieškoma suma, būtina asmens pragyvenimui. Kai asmuo negauna jokių pajamų, neišieškoma suma atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) sumą (2022 m. – 267 eurai). Tais atvejais, kai skolingas asmuo gauna darbo užmokestį, socialinės paskirties lėšas (pašalpas), neišieškoma suma gali būti didesnė. Taip pat yra lėšų, iš kurių negalima išieškoti, pavyzdžiui, negali būti išieškoma iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, išmokų vaikams. Todėl labai svarbu informuoti antstolį apie lėšų, esančių banko sąskaitoje, kilmę, kad antstolis nustatytų tinkamą neišieškomą sumą.

Teisingumo min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Birželio 15 d. prasideda priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

Birželio 15 d. prasideda vasaros priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Stojantieji prašymus mokytis kviečiami teikti iki rugpjūčio 10 d. imtinai. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – panašiai kaip pastaraisiais metais. „Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo

Per tris dienas – 16 eismo saugumo pažeidimų

policija

Birželio 8-10 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę –buvo tikrinama, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais be laisvų rankų įrangos, taip pat ar naudoja privalomas saugos priemones – saugos diržus, šalmus ir vaikams skirtas sėdynes. Nustatyta 11 pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu: 3 Tauragėje ir 8 Šilutėje. Taip pat užfiksuoti 5 pažeidimai, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių. Vienas toks pažeidimas nustatytas Tauragėje, keturi – Šilutėje. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d. Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais. „Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Taip pat skaitykite