Ką pakrančių savininkams naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius?

priėjimas prie vandensGyventojams leidžiant laiką prie vandens telkinių, vis dažniau pakrančių savininkams kyla klausimų dėl poilsiautojų patekimo prie vandens per privačią teritoriją. Aplinkosaugininkai primena, kad pakrančių savininkai turi užtikrinti netrukdomą praėjimą tvenkinių, ežerų ar upių pakrantėmis visiems poilsiautojams. 

Privalu leisti praeiti

Žemės sklypų, besiribojančių su vandens telkiniais, savininkų arba naudotojų pareiga leisti kitiems asmenims praeiti prie vandens telkinių nustatytomis pakrantės apsaugos juostomis yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. 

Vandens telkinių pakrante savininkai turi užtikrinti laisvą penkių metrų pločio nuo vandens telkinio kranto linijos praėjimą. Jeigu žemė pirmuosius penkis metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), praėjimas turi būti užtikrinamas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. 

Pakrančių savininkai taip pat privalo neteršti aplinkos ir tausoti gamtos išteklius įstatymų numatyta tvarka. 

Savininkai gali drausti poilsiautojams naudotis įrengta privačia infrastruktūra, pvz., lieptu, prieplauka, paplūdimiu. Tokiais atvejais galima naudotis tik leidus savininkui. 

Patekimui iki vandens telkinio, skirtingai nuo praėjimo vandens telkinio pakrante, turi būti naudojami vieši keliai, priėjimai, kuriais servitutu suteikta teisė naudotis kitiems asmenims. 

Privalu surinkti šiukšles

Savininkams naudinga žinoti, kad leidžiant apsistoti jų privačioje pakrantėje poilsiautojai privalo pasirūpinti susikaupusiomis atliekomis. Saugomų teritorijų įstatymas numato, kad suteikiama teisė ne tik apsistoti privačioje pakrantėje, be ir negalima teršti aplinkos – susikaupusias arba esančias šiukšles privaloma surinkti ir išvežti. 

Poilsiautojų apsistojimas pakrantėje – buvimas vienoje vietoje ilgiau, negu reikia pereiti pakrantę. Jeigu pakrantėje be užtvėrimų dalyje yra nurodyta informacija (pastatytas Vyriausybės įgaliotos institucijos rekomenduojamos formos informacinis ženklas) apie tai, kad žemės sklypas yra privati nuosavybė, savarankiškai pakrantėje be užtvėrimų apsistosiantys asmenys be žemės savininko sutikimo gali apsistoti tik šviesiu paros metu (ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus). 

Dažniausiai žemės savininkai savo valdas pažymi ženklu „Privati valda“. 

Savininkai gali nustatyti privačios teritorijos naudojimo sąlygas, pavyzdžiui, galimybę įsirengti stovyklavietes, kurti laužavietes ir pan. 

Atsakomybė 

Jei savininkas pažeidžia teisę naudotis pakrantės apsaugos juosta arba neleidžia praeiti per žemę prie vandens telkinio, jam gali būti skiriami įspėjimas arba bauda – fiziniams asmenims: nuo 30 iki 140 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims: nuo 90 iki 290 eurų.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Birželio 15 d. prasideda priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

Birželio 15 d. prasideda vasaros priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Stojantieji prašymus mokytis kviečiami teikti iki rugpjūčio 10 d. imtinai. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – panašiai kaip pastaraisiais metais. „Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo

Per tris dienas – 16 eismo saugumo pažeidimų

policija

Birželio 8-10 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę –buvo tikrinama, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais be laisvų rankų įrangos, taip pat ar naudoja privalomas saugos priemones – saugos diržus, šalmus ir vaikams skirtas sėdynes. Nustatyta 11 pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu: 3 Tauragėje ir 8 Šilutėje. Taip pat užfiksuoti 5 pažeidimai, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių. Vienas toks pažeidimas nustatytas Tauragėje, keturi – Šilutėje. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d. Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais. „Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Taip pat skaitykite