Sukčiavimų kiekis Lietuvoje neslūgsta, o gyventojai neretai tik pervedę pinigus suvokia, kad buvo apgauti. Nors bankai imasi įvairių priemonių identifikuoti ir stabdyti įtartinas operacijas, susigrąžinti jau pervestus pinigus pavyksta retai.

Kokiais atvejais įmanoma atgauti lėšas ir kokių veiksmų įtarus, kad tapote sukčių auka, būtina imtis nedelsiant?  

Vien praėjusios darbo savaitės pabaigoje Lietuvos policija pranešė, kad sostinėje sukčiai iš dviejų žmonių apgaule išviliojo 13,3 tūkst. eurų, Vilniaus rajone iš moters pasisavino 15 tūkst. eurų, o Panevėžio apskrityje, neteisėtai pasinaudojus moters asmens duomenimis, buvo paimta net 92 tūkst. eurų dydžio paskola.  

„Kontaktai su sukčiais paprastai apibūdinami kaip itin intensyvūs, su psichologinio spaudimo elementais ir pakartotiniais raginimais daryti prašomus veiksmus kuo greičiau. Veiksmingiausias būdas nuo jų apsisaugoti – vos įtarus, kad kalbate su sukčiais, pokalbį nedelsiant nutraukti“, – pataria „Urbo“ banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas.  

Ar galima atgauti jau pervestus pinigus?  

Kadangi sukčiavimo istorijos vis dar yra kone kasdienių policijos suvestinių dalis, akivaizdu, jog pakankamai daug žmonių šių pokalbių laiku nenutraukia. Kad buvo apgauti, jie supranta tik tuomet, kai jau būna pervedę pinigus. Ar tokiu atveju lėšas dar įmanoma atgauti, ar belieka susitaikyti su skaudžiu praradimu? 

P. Gotautas pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia – operatyvumas. Pasak specialisto, reikia kuo greičiau kreiptis į savo finansų įstaigą dėl mokėjimo atšaukimo ir nedelsiant apie nusikaltimą pranešti policijai.  

„Svarbiausia – bankui ir teisėsaugos atstovams pateikti kuo tikslesnę ir detalesnę informaciją apie sukčiavimo aplinkybes, nes tik tuomet dar galima tikėtis, kad lėšos bus sulaikytos ir grąžintos teisėtam savininkui“, – pabrėžia P. Gotautas.  

Atpažinkite sukčius  

Banko atstovas pripažįsta, kad net ir tobuliausios technologijos vis dar negali apsaugoti nuo impulsyvių, skubotų ir neapgalvotų žmonių veiksmų, galinčių turėti itin skaudžių pasekmių.  

Kad taip nenutiktų, P. Gotautas dar kartą primena svarbiausias taisykles, kaip nepatekti ant sukčių kabliuko. Niekada nespausti neaiškių nuorodų ir jokiu būdu nesuvedinėti savo duomenų, nes nei policijos, nei bankų, nei jokių kitų valstybės institucijų ar, juo labiau, privačių įmonių atstovai telefonu neturi teisės prašyti jokių asmens ar interneto banko duomenų.