Gyventojų išlaidos privačioms sveikatos priežiūros paslaugoms gali reikšmingai skirtis tarp didmiesčių, regionų ir kaimo vietovių. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą, vieni gyventojai per metus gali sumokėti vos keliasdešimt eurų, o kiti išlaidas sveikatos priežiūrai gali skaičiuoti šimtais eurų. Ekspertų teigimu, šiuos skirtumus lemia paslaugų prieinamumas, skirtingas poreikių intensyvumas bei individualūs sprendimai, kada kreiptis privačiai, o kada į valstybines įstaigas.

Didžiuosiuose miestuose – mažesnės vienkartinės išlaidos

Kaip pastebi Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas, didmiesčių gyventojai dažniausiai patiria mažesnes, iki 50 eurų siekiančias išlaidas. Tyrimas parodė, kad būtent miestų gyventojai privačias paslaugas dažniau pasitelkia tada, kai reikia greitos gydytojo konsultacijos ar tyrimo.

„Didmiesčiuose gyventojai išties gali rinktis iš plačios privačių klinikų ir medicinos centrų pasiūlos. Kilus poreikiui greitesniam sprendimui sveikatos klausimais, daugeliui patogiau užsirašyti specialisto konsultacijai privačiai tinkamu metu“, – sako A. Zinevičius.

Audrius Zinevičius, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo ekspertas

Vidutinių ir didesnių išlaidų segmentuose didmiesčių gyventojai išlieka nuosaikesni. Nuo 301 iki 500 eurų kasmet čia išleidžia 12 proc. respondentų, o virš 1000 eurų sumą privačių sveikatos įstaigų paslaugoms skiria tik labai maža gyventojų dalis, vos 1 proc. Anot A. Zinevičiaus, didmiesčių gyventojai privačias paslaugas dažniausiai renkasi dėl patogumo ir laiko taupymo.

„Didmiesčiuose žmonės dažniau kreipiasi dėl greitų, vienkartinių paslaugų, nes čia jos lengvai prieinamos. Platesnis klinikų pasirinkimas ir trumpesnės eilės leidžia nedelsiant išspręsti nedidelius sveikatos klausimus, todėl išlaidos išlieka mažesnės. Kai problema sprendžiama greitai, apsilankymas dažnai apsiriboja viena konsultacija ar baziniu tyrimu, todėl šių gyventojų išlaidos išlieka mažesnės nei tų, kurie kreipiasi rečiau, bet jau su sudėtingesniais sveikatos poreikiais“, – pažymi ekspertas.

Rajonų centruose – didžiausi išlaidų šuoliai

Kaip rodo tyrimo rezultatai, rajonų centruose gyventojų išlaidos privačioms medicinos paslaugoms gerokai svyruoja. Čia vyrauja panašus kaip didmiesčiuose mažesnių, iki 50 eurų siekiančių išlaidų dydis. Kita vertus, būtent rajonų centruose fiksuojami ir didžiausi finansiniai išlaidų šuoliai visoje Lietuvoje.

„Rajonų centruose privačių paslaugų pasirinkimas paprastai būna mažesnis, todėl krenta ir naudojimosi šiomis paslaugomis intensyvumas. Tai gali būti situacijos, kai regione veikia tik kelios ar viena privačias sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, todėl ryškesni individualių pasirinkimų išlaidų rėžiai“, – sako A. Zinevičius.

Eksperto teigimu, tokiose situacijose vis svarbesniu sprendimu tampa nuotolinės konsultacijos – jos leidžia gyventojams greičiau gauti pirminį įvertinimą, siuntimą tyrimams ar specialisto rekomendacijas.

„Turint privatų sveikatos draudimą, į nuotolinę konsultaciją galima patekti gerokai greičiau, nes pacientui atsiveria platesnis gydytojų pasirinkimas. Tai leidžia iš karto gauti pirminį įvertinimą ar siuntimus tyrimams, nelaukiant fizinio vizito. Toks sprendimas ypač svarbus regionuose, kur specialistų įprastai trūksta“, – pažymi A. Zinevičius.

Kaimo vietovėse – vizitai ir retesni, ir brangesni

Remiantis tyrimo rezultatais, kaimo vietovių gyventojai, apsilankydami privačiose klinikose, dažniau išleidžia daugiau pinigų nei didmiesčių gyventojai. Ryškiausiai išsiskiria 51-150 eurų išlaidų dydis – kaimo gyvenvietėse į jį patenka net 26 proc. respondentų. Tai didžiausias rodiklis tarp visų šalies gyventojų.

„Kaimo gyventojai dažniau vyksta į privačias klinikas tik tada, kai problema jau pažengusi, nes pirminė prieiga prie paslaugų yra sudėtingesnė. Arčiausiai esanti gydymo įstaiga gali būti už keliolikos ar keliasdešimties kilometrų, todėl dėl laiko, kelionės ir papildomų išlaidų žmonės linkę vizitą atidėti. Tokiu atveju kiekvienas apsilankymas gali tapti brangesnis, nes prireikia daugiau tyrimų ir platesnio vertinimo“, – sako A. Zinevičius.

Ekspertas pabrėžia, kad gerėjant ir gyventojų finansinei padėčiai, ir darbdaviams vis dažniau siūlant privatų sveikatos draudimą, pastaraisiais metais išaugo gyventojų galimybės gauti kokybiškas privačias sveikatos priežiūros paslaugas.

Apie tyrimą

Tyrimą apie Lietuvos gyventojų naudojimąsi sveikatos priežiūros paslaugomis „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. 2025 metų rugsėjo mėnesį buvo apklausti 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

„Lietuvos draudimo“ inf.