Juozo Giedraičio fondo stipendiją pelnė Šarūnė Nausėdaitė

Švėkšnos gimnazijaŠvėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis ir Švėkšnos „Saulės“ gimnazija pranešė gerą žinią apie tęsiamą bendradarbiavimą su Juozo Giedraičio fondu – gimnazistė Šarūnė Nausėdaitė pelnė fondo stipendiją.

Švėkšnos „Saulės“ gimnazija ir toliau tęsia bendradarbiavimą su Juozo Giedraičio Lietuvos moksleivių fondu, kurio misija – remti patriotišką ir katalikišką jaunimo ugdymą.

Rugsėjo 30 d. gimnazijoje įvyko Juozo Giedraičio fondo stipendijos įteikimo iškilmės, kuriose dalyvavo fondo steigėjas ir vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Vainius, Lietuvos laisvės kovų sąjungos tarybos narys Laimutis Purlys, Švėkšnos šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Julius Meškauskas, Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis, mokytojai, mokiniai, tėvai ir gimnazijos bendruomenė.

Svečiai J. Vainius ir L. Purlys pasidalijo įtaigiais, meilę Tėvynei ir Dievui ugdančiais pranešimais, kvietusiais jaunimą branginti dvasines ir pilietines vertybes. Renginio metu taip pat buvo parodytas dokumentinis filmas „Monsinjoras Alfonsas Svarinskas“, suteikęs renginiui istorinės ir vertybinės prasmės.

Juozo Giedraičio fondo stipendija šiemet skirta II bg klasės mokinei Šarūnei Nausėdaitei už rašinį „Kunigas Alfonsas Lipniūnas: ištikimas Dievui ir Tėvynei iki mirties“, kuris taip pat pelnė III vietos premiją. Tai reikšmingas įvertinimas mokinei už brandų požiūrį į istorines ir moralines vertybes. Stipendijos pažymėjime Šarūnei linkima sėkmingų mokslo metų, puoselėjant patriotiškas ir krikščioniškas vertybes.

Tai – konkursas

Buvo paskelbtas J. Giedraičio fondo (JAV) konkursas dėl metinių stipendijų 2025-2026 mokslo metams.

Juozo Giedraičio vardo fondas teikia finansinę paramą Lietuvos moksleiviams, besimokantiems Lietuvos gimnazijose. Stipendijoms prašymus gali teikti 8 kl., IG kl .,IIG kl. mokiniai.

Mokinys, teikiantis prašymą, turi parašyti rašinį pasirinkta tema: Prezidento Aleksandro Stulginskio 140 metų gimimo sukaktis (gimė 1885 m.); Didžiojo Vilniaus Seimo 120 metų sukaktis (1905 m.); kunigo Alfonso Lipniūno 120 metų gimimo sukaktis (1905 m.); monsijoro Alfonso Svarinsko 100 metų gimimo sukaktis (1925 m.).

Mokiniai konkurso kriterijus aptarė su savo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju ir iki birželio 8 d. pateikė rašinį, anketą ir kitus privalomus dokumentus.

Apie J. Giedraitį ir fondą

Juozo Giedraičio fondas įkurtas 2011 m. siekiant įamžinti ilgamečio Tautos fondo vadovo Juozo Giedraičio nuopelnus Lietuvai, Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK‘ui) bei Tautos fondui.

Juozas Giedraitis (1910-2008) – JAV lietuvių visuomenės veikėjas. 1938 Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigė teisės studijas. 1937-1940 m. dirbo Krašto apsaugos ministerijos tyrimų laboratorijoje ir Ginklavimo valdyboje, 1940-1944 – pramonės įmonėse, vėliau – teisėju, advokatu Kaune.

1944 pasitraukė į Vokietiją, karo pabėgėlių stovyklose dirbo vadovaujamą darbą. 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Hartforde. Iki 1961 dirbo fabrike „Royal“, rašomosioms mašinėlėms parengė lietuvišką raidyną ir įkūrė jų prekybos bendrovę „Sparta“. J. Giedraitis priklausė Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (nuo 1970 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas taryboje), Tautos fondui (1978-1991 m. valdybos, 1993-2000 m. tarybos narys, vėliau garbės pirmininkas). Jo iniciatyva Tautos fondas nuo 1992 remia pietryčių Lietuvos ir Baltarusijos lietuvių mokyklas. 2001 m. už veiklą ir nuopelnus apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Šio fondo tikslas – remti patriotišką ir katalikišką švietimą, skiriant lėšų Lietuvos kaime gyvenančių pavyzdingų moksleivių mokymuisi katalikiškose mokyklose ir gimnazijose.

Fondo steigėjai – vyskupas Paulius Baltakis, Jurgis Valaitis, Pranas Povilaitis, Algis Vedeckas, Jonas Vainius.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite