Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“

Nuo kairėje esančio ūkinio pastato kamino Pranas Kasparas gandrams įruošė patogų nuosavą būstą ant aukšto stulpo, tačiau gandrai pastovi ir ant atokiau matomo kaimyno namo naujo rausvos spalvos stogo bei palieka dėmių – tai ir įplieskė nesutarimų.

Laiškas iš užsienio
„Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu.
„Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet. Tačiau prieš dvejus metus gretimoje sodyboje įsikūręs kaimynas įspėjo senelį, kad gandrų neliktų, nes jie apdergia jo naują namo stogą. Mūsų senelis yra 77 metų. Kaimynas jam liepė lipti ant stogo ir nuvalyti gandro išmatas. Senelis pasisiūlė suvirinti trikampį, dėl kurio gandrai vengtų kaimyno namo stogo, tačiau to kaimynas atsisakė. Paskambinusi močiutė papasakojo, kad kaimynas su seneliu neva bendravęs labai nepagarbiai. Esą senelis naktimis neužmiega ir svarsto, kad gandralizdžio turi nelikti, nes slegia nesutarimai su kaimynu. Juk gandras sugrįžęs pavasarį neras savo lizdo!
Mūsų seneliai visus 50 metų gražiai sutarė su kaimynais, net eidavo į vestuves. Gal naujasis kaimynas mano, kad, vaikams ir anūkams išvykus gyventi į užsienį, su senais žmonėmis galima elgtis kaip nori? Gandralizdis turi iškilti! Žinome, kad jų naikinti negalima. Prašome pagalbos, nes esame susirūpinę dėl senelių sveikatos ir savijautos“, – tokių minčių laiške pateikė Kamilija Kasparaitė.
Gandralizdyje – trys jaunikliai
Penktadienį kartu su Šilutės seniūno pavaduotoju Algirdu Ivanausku nuvykome į Grabupius. Kasparų sodybos ilgai ieškoti nereikėjo.Tujų gatvėje ketvirtuoju numeriu pažymėtą sodybą iš kitų išskyrė ant betoninio buvusio elektros linijos stulpo su metaliniu pagrindu sukrautas didelis gandralizdis, jame stovėjo trys šiųmečiai gandriukai. A. Ivanauskas prisiminė, kad seniūnija padėjo žmogui gauti ir pastatyti šį stulpą specialiai gandrams, o metalinį pagrindą ant stulpo sumeistravęs pats sodybos šeimininkas. Stulpas su gandrų namais stovi šalia ūkinio pastato, gal pora metrų nuo tvoros, kuri skiria Kasparų ir naujųjų kaimynų (Tujų g. 6) sodybas.
Garbaus amžiaus P. Kasparas pasakojo, kad iš pradžių gandrai krovę lizdą ant jų ūkinio pastato kamino. Žmogus supratęs, kad reikia pagalbos. Pagelbėjus Šilutės seniūnijai, surastas, atvežtas ir pastatytas senas nebereikalingas elektros stulpas, teko padaryti lizdo „pamatus“. Lietuvos nacionaliniu paukščiu vadinamam gandrui nauji „namai“ patiko.
Gretimoje sodyboje, kurios namą nuo gandralizdžio skiria gal 30 metrų, vyksta remontas. Stogas jau perdengtas. Gandras kartais pastovi ant jų naujai užkloto namo stogo, žinoma, ten palikdamas baltomis dėmėmis virstančių išmatų. Garbaus amžiaus P. Kasparas ir jo žmona sakė nenorintys pyktis su kaimynais. Tačiau ką daryti? Gal prieš dvi savaites senolis lipo ir ilgu šepečiu valė jį… Esą valyti liepęs kaimynas, kuris reikalauja, kad gandralizdžio neliktų.

Reginos ir Prano Kasparų sodyboje esančiame gandralizdyje – trys šiųmečiai gandrų jaunikliai.

„Ganau aš jį… Kai tik pamatau, bėgu…“ – pasakojo senolis, kaip nuo gandro viešnagės saugo kaimynų stogą. Žmona įsiterpė, kad kaimynas kategoriškai reikalauja, jog čia, gyvenvietėje, gandralizdžio neliktų. Esą gandrai teršia gamtą, aplinką… „Dabar, kai lizde trys gandriukai, tebūna. Bet kai išskris…“ – kalbėjo garbaus amžiaus vyras, tarsi susitaikęs su kaimyno reikalavimu.
P. Kasparas išsitraukė mažytį bloknotuką: 2012 metais gandras pradėjo kurtis ant ūkinio pastato kamino, ten ant grotelių lipino ir pradėjo nešti žabus, o jie vis krito… „Sakau, ką tu, vargše, vargsi. Padėjo Algirdas Ivanauskas, su jo pagalba pastatėme šį betoninį stulpą, suvirinau lizdui laikyti pagrindą, bet tą patį rudenį gandrai nieko ten nepasidarė. 2013 metais gandriukų neturėjo, 2014 metais buvo tik 1, 2015 metais – du, 2016 metais – 4 turėjo, tris užaugino. Šiais metais iš keturių štai trys lizde stovi. Ketvirta vada. Jau dideli, suaugusieji gandrai netrukus parskris, maisto vaikams parneš“, – pasakojo sodybos šeimininkas, o jo žmona pridūrė, kad jaunikliai jau dideli, greitai skraidys. „Kai išmoksta skraidyti, jų čia nebūna. Atlekia tik atsisveikinti, rugpjūčio 24 dieną, per šventą Baltramiejų, kuris vadinamas gandrų išskridimo diena. Atlekia, ratą apsuka, sparnais pamojuoja…“ – kalbėjo moteris.
Lietuvoje minima ir kovo 25-oji – Gandrinės, tai gandrų parskridimo diena.
Pasiteiravus, ar 77 metų P. Kasparas valė kaimyno namo stogą, žmogus atsakė: „O kur dingsi? Gerai, kad aplink tvarkomą namą yra stovai, lipau, pasiėmęs šepetį su 3 metrų ilgio kotu, kibiru vandens…“
A. Ivanauskas sakė, kad gandrais sodyboje pasirūpinta gerai, jie turi lizdą, kurio negalima liesti. Mat gandras – laukinis paukštis, gali skraidyti, pastovėti kur panorėjęs, sodybos šeimininkas už gandrą neatsako, nes tai ne kokios naminės vištos, žąsys, ne avis, kitas koks naminis gyvulys ar gyvūnas.
Kitoje pusėje, ant kitos sodybos ūkinio pastato stogo abiejų galų, matyti baltos spalvos dėmių – ten gandrai pastovėdavę, tačiau kaimynai nieko nesako, džiaugiasi, kai gandrai ir po kiemą pavaikšto, po daržus.
Kaimynų namuose nebuvo, tad nepavyko pasikalbėti. „Šiemet tai gandrai jau iškris, o kaip bus kitąmet? Turi šio lizdo nelikti, tegul styro tik stulpas, nenorime su kaimynais pyktis“, – kalbėjo P. Kasparas, tačiau A. Ivanauskas patikino, kad lizdo naikinti negalima. Jeigu kaimynai dar bandys drumsti ramybę, įsikiš seniūnija.
Reginos ir Prano Kasparų sūnus Darius, dukros Skaidrė ir Audronė, 5 anūkai ir 1 proanūkė yra išvykę į užsienį.

Specialisto komentaras
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros vedėja Galina Misevičienė telefonu paaiškino, kad gandrai Lietuvoje – saugoma paukščių rūšis, panaikinti gandralizdį būtinas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas, išduodamas Vilniuje, kai pateikiamos labai rimtos, svarbios, argumentuotos priežastys.
Privačioje sodyboje gyvenančių gandrų lizdo be leidimo negali ardyti nei sodybos šeimininkas, nei svetimi žmonės. Kaimynai neturi teisės to reikalauti. Savavališkai ardyti gandralizdį draudžiama. Už tai gresia baudos.
Pasvarsčius, kad pikti žmonės gali gandrus nunuodyti, nušauti, agentūros vedėja priminė ir baudžiamąją atsakomybę už tokius veiksmus.

Ar žinote?
Baltojo gandro kelionė nepaprastai ilga – net 11 000 km kelionę paukščiai įveikia pavasarį grįždami į gimtuosius namus, ar rudenį skrisdami žiemoti, kur šilčiau.
Baltojo gandro patinas žiemoja atskirai nuo patelės ir būtent jis pirmasis grįžta užimti lizdą, jį atnaujina – neša šakas, žabus, velėnas, sausą žolę ir kitas „statybines“ medžiagas. Kartais lizdą „papuošia“ plastikinėmis plėvelėmis, skudurais ar virvėmis. Per daug metų lizdas padidėja ir gali sverti ne vieną šimtą kilogramų.
Vasarą net 80 proc. gandro raciono sudaro žiogai! Baltasis gandras gali išgyventi per 30 metų. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Vokietijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu.
Baltasis gandras nuo seno laikomas šventu paukščiu, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą. Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti… Gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno.
Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • Kamilija Kasparaite

    Labai dekoju poniai Stasei Skutulienei, ponui Ivanauskui, Silutes seniunijai ir Pamario laikrasciui uz sios istorijos paviesinimu ir problemos sprendimu. Dar karta labai dekojame!

    Kamilija Kasparaite

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite