Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose sklando įkurtuvių nuotaikos

Pagal 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto VP3-2.4-SADM-01-R priemonę „Nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra“ įgyvendinamas projektas „Juknaičių savarankiško gyvenimo namų pastato paprastasis remontas“. Projektas pradėtas vykdyti 2011 m. pabaigoje. Bendra projekto vertė – kiek daugiau kaip milijonas litų. Beveik 860 tūkst. Lt skirta iš ES struktūrinių fondų, likusius – Šilutės r. savivaldybė. Nors visus darbus numatyta užbaigti iki šių metų liepos 31 d., dalis gyventojų jau įsikūrė sutvarkytose patalpose ir tuo labai džiaugiasi. Tuo tarpu kiti dar laukia remonto darbų pabaigos.

Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose statybininkai šeimininkaus iki rugpjūčio.

 

Šilutės rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojai vis senėja, todėl kasmet auga ir specialaus socialinio aptarnavimo poreikis. Remiantis Šilutės rajono savivaldybės 2011 m. socialinių paslaugų planu, patvirtintu Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-13, vienas iš socialinių paslaugų teikimo ir plėtros uždavinių Šilutės rajone yra „Plėtoti nestacionarių socialinių paslaugų teikimą“.
Šiuo metu apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose paslaugos Šilutės rajone yra teikiamos tik Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose, kuriuose gyvena 23 žmonės. Šioje įstaigoje dirba ir po projekto įgyvendinimo dirbs vienas socialinis darbuotojas. Siekiant atpiginti bei pagerinti čia gyvenančių žmonių sąlygas, buvo planuojama suremontuoti Juknaičių savarankiško gyvenimo namų pastatą, 8 dviviečius butus pertvarkyti į vienviečius (vietoj buvusių 16 butų įrengta 24). Šių namų gyventojams planuojama teikti informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, apgyvendinimo, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo (tvarkant pinigų apskaitą, perkant ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus, prižiūrint vaikus, bendraujant ir pan.) bei kitas paslaugas.
Suaugusiems asmenims su negalia ir senyvo amžiaus asmenims stengiamasi sudaryti sąlygas gyventi namų aplinkoje ir savarankiškai tvarkyti buitį, prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas, prireikus padedant socialiniam darbuotojui. Remontuojant patalpas dalis gyventojų buvo perkelta į šalia esančius šio komplekso kitus du korpusus, kuriais naudojasi Juknaičių kaimo bendruomenė.

Atsirado papildomų darbų – teks remontuoti ir koridorių grindis.

Nuo 1990 metų funkcionuojantis pastatas jau buvo remontuotas, tačiau pastaruoju metu nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų. Remontuojant pastatus rekonstruotas stogas, apšiltinti pamatai ir fasado sienos. Pakeisti langai, durys, remontuotos vidaus patalpos. Rengiamas šilumos punktas, vandentiekis, šildymo ir suspausto oro vamzdynai, žaibosaugos sistema, priešgaisrinė signalizacija, sutvarkyti laiptai.
Darbus atliekantys UAB „Žibai“ statybininkai sakė, kad atsirado ir nenumatytų darbų. Pradėjus remontą, paaiškėjo, kad koridoriuose labai prasta grindų būklė, todėl teko tvarkyti ir jas.
Socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo padėjėja Gintarė Šerpytienė, dirbanti Juknaičių savarankiško gyvenimo namuose, pasakojo, kad iš pradžių senjorai su dideliu nerimu laukė remonto darbų pradžios.
„Kai kuriuos žmones laikinai prireikė iškeldinti į kitas patalpas, o bet koks įprasto gyvenimo ritmo pasikeitimas trikdo senukus, jaudina“, – sakė ji.
Nors UAB „Žibai“ statybininkai stengėsi sukelti gyventojams kuo mažiau nepatogumų, tačiau visiškai jų išvengti atliekant tokios apimties remonto darbus nepavyksta. Laimė, be remontuojamų patalpų komplekse buvo dar 14 laisvų būstų, todėl paeiliui renovuojant po vieną 12 butų korpusą, gyventojus pavyko įkurdinti po vieną. Daugiausiai nepatogumų sukėlė laikinas persikraustymas. Kita vertus, baigus remontuoti vieną korpusą, gyventojai jau mato, kaip pagerėjo sugrįžusiųjų gyventi į jį sąlygos. Ypač juos džiugina vietoj vonių, į kurias ne visiems lengva įlipti, įrengtos dušo kabinos ir gerokai šiltesnėmis tapusios patalpos. Pasibaigus remonto darbams, butai, į kuriuos laikinai buvo perkelti savarankiško gyvenimo namų gyventojai, greičiausiai taps socialiniu būstu.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite