Dešimt ir daugiau valandų sėdimoje padėtyje tapo įprastu gyvenimo ritmu – darbas, bendravimas ir laisvalaikis persikėlė prie kompiuterio. Mindaugas Kirkila, sveikatos centro „Energetikas“ kineziterapeutas, pastebi, kad vis daugiau jaunų

Mindaugas Kirkila, sveikatos centro „Energetikas“ kineziterapeutas.

žmonių turi senoliams būdingų sveikatos problemų – sąnarių operacijų, širdies bėdų. Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas įspėja, kad sudėtingas ligas lemia nutukimas, o nesirūpindami savimi galime negrįžtamai prarasti daugelį galimybių.

Sąnario operacija – devyniolikos

Statistikos departamento duomenimis, net 46 proc. jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus Lietuvoje susiduria su nutukimo problema, kuri lemia stuburo, raumenų, širdies, virškinimo sutrikimus, gali pasireikšti sudėtingos ligos, pvz., cukrinis diabetas. Anksčiau specialistai stebėdavosi, jei į reabilitaciją atvykdavo jaunas žmogus, tačiau pastaraisiais metais tokių procedūrų poreikis jauname amžiuje didėja.

„Turėjome situaciją, kai reabilitacijai atvyko devyniolikos metų mergina, kuriai buvo atlikta klubo sąnario keitimo operacija. Įprastai ši operacija atliekama senyviems žmonėms. Sąnariai gali nusidėvėti ne tik dėl didelės apkrovos, bet ir sėslaus gyvenimo būdo. Mergina pasakojo, kad per pandemiją daug laiko praleisdavo lovoje. Nenatūrali padėtis, mažas aktyvumas, nutukimas, įgimtos širdies problemos lėmė, kad prireikė rimtos operacijos. Reikėtų skatinti jaunų žmonių aktyvumą, ugdyti sąmoningumą, nes sėslus gyvenimo būdas sveikatą pažeidžia negrįžtamai“, – dalijosi M. Kirkila.

Dietologas E. Grišinas teigė, kad dažnai žmonės neskiria pakankamai dėmesio sveikam gyvenimo būdui. Tik susidūrę su skausmu ar sunkia liga pradeda rūpintis savo sveikata, kai gyvenimas be vaistų tampa nebeįmanomas.

„Valia atsiranda tada, kai yra konkretus tikslas, kurio žmogus siekia. Aš manau, kad tiek sportas, tiek ir maistas turėtų suteikti žmogui malonumo, išsilaisvinimo pojūtį, todėl svarbu rinktis, kas priimtina ir patinka. Kai kuriems žmonėms lengviau atsisakyti tam tikro maisto negu sportuoti. Kitiems maisto ribojimas kelia didelį stresą, tačiau jie mielai sportuoja“, – pastebėjo E. Grišinas.

Judėti – net atsisėdus

Gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Neigiamą poveikį sveikatai gali turėti ne tik sėdimas darbas, tačiau bet koks darbas, kur reikia nuolat kartoti tuos pačius veiksmus beveik nejudant, pavyzdžiui, fabrike prie konvejerio. Dirbant judėjimo nereikalaujantį darbą kineziterapeutas M. Kirkila pataria nuolat keisti kūno padėtį.

„Svarbu dienoje rasti laiko pajudėti, ištempti raumenis, lengvai pasimankštinti. Ryte prieš pusryčius darykite mankštą, puikiai tinka tempimo pratimai, galvos sukiojimas į šalis, pečių juostos, kuri sėdint įsitempia, atpalaidavimas, masažavimas. Dirbant sėdimą darbą reikėtų pasinaudoti pietų pertrauka – atsistoti, pasivaikščioti. Vakare galima pabėgioti, pažaisti judrių žaidimų, tinka krepšinis, futbolas“, – patarė M. Kirkila.

Ilgainiui mažai judantiems žmonėms prireikia stuburo išvaržos, sąnarių operacijų, atsiranda širdies, medžiagų apykaitos ligų, tad gyvenimo būdą tenka keisti. M. Kirkila įspėja iš karto nepulti intensyviai sportuoti, pradėti reikėtų palaipsniui didinant krūvį. Persistengus jaučiamas nuovargis, raumenų skausmas, todėl geriausia pasikonsultuoti su specialistu.

„Atvykusiems į sveikatos centrą „Energetikas“ parenkame jiems labiausiai tinkamą mankštą, pratimus. Nuo nutukimo kenčiantiems pacientams siūlome aktyvesnes svorį mažinančias mankštas, daugeliui patinka mankštos baseine – vanduo padeda paskirstyti svorį. Širdies problemų kamuojamiems žmonėms siūlome specialias mankštas su pagalbinėmis priemonėmis. Skatiname žmones tarp procedūrų būti gryname ore, judėti. Taip formuojasi sveikesni įpročiai“, – teigė M. Kirkila.

Kavos po valgio atsisakykite

Daugelis puikiai žino sveikos mitybos principus, bet juos pritaikyti tampa iššūkiu. Statistikos departamento apklausa parodė, kad kartą per dieną daržoves vartoja tik 50 proc. gyventojų. E. Grišinas atkreipia dėmesį, kad rinkdamiesi iš pažiūros sveiką maistą ne visada įvertiname, kas iš tiesų yra lėkštėje.

„Pacientų pasiteirauju, kiek skirtingų riebalų turi konkretus patiekalas. Pavyzdžiui, Kijevo kotletas yra vieną kartą apkeptas, viduje yra sviesto, prieš valgant jį dar kartą iškepame. Kumščio dydžio kotletą tris kartus apdorojame su riebalais. Nors atrodo, kad valgome nedidelį mėsos gabalėlį, dėl paruošimo būdo jis tampa žalingu. Sveikatai palankiau rinktis kuo mažiau apdorotus patiekalus“, – teigė E. Grišinas.

Viena esminių mitybos taisyklių, anot dietologo, yra rutina. Reikėtų stengtis valgyti tuo pačiu metu, laikytis trijų valgymų režimo.

„Dirbantiems sėdimą darbą pietų metu reikėtų vengti greitųjų angliavandenių, nes tuo metu organizmui būdingas gliukozės kraujyje kritimas. Įprastomis dienomis reikėtų įsitikinti, kad lėkštėje yra baltymų – tinka žuvis, mėsa, ankštinės daržovės, soja. Tuomet pasirūpinkite daržovėmis, kurios ne tik suteikia vitaminų ir mikroelementų, bet ir sotumą, palaiko cukraus stabilumą kraujyje. Jei patiekalas maistingas, porcija nemaža, papildomo garnyro atsisakykite“, – mitybos patarimais dalijosi E. Grišinas.

Dienomis, kai pietaujame darbe, reikėtų rinktis maistą, skirtą suteikti energijos, kultūrinę, istorinę vertę ir prasmę turinčius lietuvių virtuvės patiekalus paliekant savaitgaliams su šeima. Po pietų reikėtų pasivaikščioti,  puodeliu kavos pasimėgauti praėjus bent pusvalandžiui – taip kofeino poveikis bus stipresnis, o skrandis neapsunks.