Jonas Vilionis: „Vieni jūs esate niekas!“

Taip Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus susirinkime pareiškė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, pats ilgus metus vadovavęs Šilutės sūrių gamyklai. Tai, kad ūkininkai niekam nerūpi, tarsi patvirtina žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės ar bent jos pavaduotojų arba padėjėjų neatvykimas į susirinkimą, nors buvo kviesta iš anksto.

Iš 62 užsiregistravusių susirinkimo dalyvių tik nedaugelis yra pasirengę vykti į Ūkininkų sąjungos suvažiavimą.

Kviestos valdžios nesulaukė
Susirinkimo sekretoriatas užregistravo 62 dalyvius. Kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Nausėda, Žemėtvarkos tarnybos vedėjas Artūras Juočas, Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Edmundas Ciparis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis ir Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Nei vienas iš kalbėtojų jokių džiugių naujienų nepranešė, tačiau akcentavo, kad jei nori ko pasiekti, ūkininkai turi būti vieningi ir nusiųsti kuo daugiau delegatų į lapkričio 11 d. vyksiantį Ūkininkų sąjungos suvažiavimą.
Nepagailėta akmenų į aukščiausios valdžios daržą. „Labai keistai atrodo, kad ministrai nepasirodo. Tai nedaro garbės Žemės ūkio ministerijai ir jos vadovams. Kai buvau susitikęs anksčiau, žadėjo atvažiuoti, matyt, bijo, kad neturės ką atsakyti į jūsų klausimus“, – kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis.
„Ministerijoje dirba 360 žmonių, niekas nieko negali nuspręsti. Jaunimo priėmė. O jie tokie, kad tik „dainų dainelėje“ ir grožio konkursuose galėtų dalyvauti“, – sakė J. Vilionis.
Jis neatmetė galimybės, kad jeigu ūkininkų padėtis blogės ir toliau, gali tekti griebtis viešų pilietinių akcijų. Tačiau visų pirma, ūkininkai patys turi parodyti, kad yra vieningi, aktyvūs, žodžiu, tikra jėga.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sakė, kad jeigu padėtis ir toliau blogės, gali būti rengiamos viešos pilietinės akcijos.

Skaičiai nedžiugina
Daug kalbų rėžta per daugiau kaip 2 valandas trukusį susirinkimą, tačiau, ko gero, iškalbingiausiai apibūdina padėtį paskelbti skaičiai. Jonas Vilionis sakė, kad pieno perdirbėjai patys pripažino, jog vieno kilogramo pieno savikaina sudaro apie 0,65 lito, o ūkininkai nebegauna ir tiek, todėl veikiausiai dirba nuostolingai.
Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija leido sumažinti pieno pirkimo kainas dar 12 proc. Nors savo pieno neturime kur dėti, kasdien iš Estijos ir Latvijos atsivežama po 1400-1500 tonų pieno. Be to kaimynams mokama daugiau negu mūsiškiams. Kaip tai reikėtų suprasti?..
Nuo kitų metų bus panaikintos pieno kvotos, o tai dar labiau apsunkins parduoti pieno žaliavą. Nuo sankcijų įvedimo pradžios Lietuvos ūkininkai jau patyrė apie 180 milijono litų nuostolių. Padėti jiems žadama anksčiau išmokant 70 proc. tiesioginių išmokų, tačiau kaip tyčia, prasidėjo tikrinimų vajus ir išmokų, kol nebus baigta tikrinti, ūkininkai negaus. Šilutės VMVT direktorius Edmundas Ciparis pažadėjo, kad tikrinimus, bet jau veterinarinius, stengsis užbaigti iki gruodžio 1 d.
Europos Sąjungos 2014-2020 m. paramos programoje numatyti 6,7 milijardai litų, tačiau nėra nurodyta, kokią dalį tos paramos gaus žemdirbiai.
Remti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą iš ES buvo prašyta skirti po 70 tūkstančių eurų, tačiau Europos komisija greičiausiai patvirtins 50 tūkst. eurų sumą, kurią mokės per du etapus. Sumažėjusi parama neskatins jaunimo dirbti žemės, o aktyvių ūkininkų amžiaus vidurkis vis artėja prie 60 metų.
Kaimo reikalų skyriaus vedėjas A. Nausėda pateikė duomenis, kad iki Rusijos sankcijų pradžios pernai per metus karvių padaugėjo 800, o bendras galvijų skaičius dabar siekia apie 3000 ir ūkininkai nebežino ką daryti. Pas kai kuriuos jau antstoliai beldžiasi, o išpjauti gyvulius, žinant kad karvei užaugti reikia 5 metų, nekyla rankos…
Šiuo metu Šilutės rajone užregistruota apie 7700 žemės ūkio valdų, turime apie 2690 gyvulių augintojų. Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pridūrė, kad mūsų ekonominiai sunkumai didesni, nes daugelis ES šalių į Rusiją eksportavo apie 10 procentų, o Lietuvos ūkininkai – daugiau kaip pusę visos produkcijos. Per 5 metus grūdų kainos sumažėjo vidutiniškai 200 litų už toną, o rapso – net 500 Lt/t.
Vienas lauke – ne karys
Visi kalbėtojai kartojo, kad ūkininkai ko nors gali pasiekti, jeigu bus vieningi. Kai buvo paklausta, kiek iš susirinkusiųjų rengiasi dalyvauti Ūkininkų sąjungos suvažiavime, pakilo visai nedaug rankų, ir tai dar nežinia, kiek iš jų susiruoš važiuoti iš tikrųjų.
Todėl visai nekeistai nuskambėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros Šilutės skyriaus vadovo Artūro Juočo atsakymas nieko nedirbančiais „sofos ūkininkais“ pasipiktinusiems žemdirbiams. Anot A. Juočo, užuot priekaištavus žemėtvarkininkams, su tokiais netikrais ūkininkais būtų galima susitvarkyti tiesiog neperkant iš jų šieno. Jie neturėtų įrodymų, kad parduoda savo derlių, negautų išmokų ir lengvi pinigai greitai aplenktų „sofos ūkininkų“ kišenę.
Kitą vertus, bėda ir ta, kad žemė Lietuvoje yra tapusi kilnojamuoju turtu ir tai sudaro galimybes piktnaudžiauti, įsigyjant tikram ūkininkui reikalingą žemę, o paskui gaunat pinigus už jos nuomą. Ūkininkai savo ruožtu tvirtino, kad nesą taip lengva įveikti tariamus ūkininkus, tuo labiau, kad šiems esą greičiausiai padeda ir nesąžiningi žemėtvarkininkai.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite