Jie padarė tai, ko nepavyko net Vytautui Didžiajam
Sausio 15-oji nustebino saulėtu neįprastu sausio mėnesiui oru. Atrodė, kad net pati gamta džiaugiasi šia ypatinga data – prieš 92 metus Lietuvos valstybė žengė istorinį žingsnį ir prisijungė ilgus metus vokiečių valdytą Klaipėdos kraštą.

Bemaž prieš du dešimtmečius pastatytas paminklinis ženklas, pagal žymiausių Mažosios Lietuvos architektų daktarų Marijos ir Martyno Purvinų projektą, įprasminantis Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.
Šis istorinis įvykis šiemet ir vėl sukvietė šilutiškius bei svečius prie Šilutės rajono savivaldybės paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15 d. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykiams atminti. Šišioniškių drabužiais vilkinti renginio vedėja Indrė Skablauskaitė priminė, kad už šias akimirkas, galimybę susirinkti prie paminklinio ženklo esame dėkingi šviesios atminties iškiliam žmogui Juliui Balčiauskui.
„Mažosios Lietuvos žemė, išblaškyta likimo, niokota baisesnių nei Pamario audrų, savyje išlaikė svarbiausias vertybes: priglausti, išsaugoti, priminti…Šiame krašte, senojoje Šilokarčemoje, buvo pasirašyta Klaipėdos krašto prijungimo sutartis. 1923 m. sausio 15 d. kraštiečiai parašė savo sėkmės istoriją. Tą dieną, kai žmonių ir Dievo valia susijungė Didžioji ir Mažoji Lietuva, susijungė žmonių likimai… Ir dabar mes pelnytai galime didžiuoti ir džiaugtis vieninteliu išlikusiu Klaipėdos krašto dvaru, galime klausytis senuosiuose giesmynuose užrašytų gaidų, kurias atlieka mūsiški kolektyvai, priminti, kad tik mūsų krašte atgijo jau paveldu tampanti senųjų lietuvininkų kalba“, – Mažosios Lietuvos gyventojų vardu kalbėjo I. Skablauskaitė.

Simbolinėje Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sienoje iškalta Šilutės deklaracija ir Šilutės deklaracijos autorių pavardės.
Prieš 92 metus, kuomet Klaipėdos kraštas, kurio sudėtyje yra ir Šilutė, susijungė su Lietuvos Respublika, mūsų krašto iškilūs vyrai kartu su broliais lietuviais iš Didžiosios Lietuvos pasirašė manifestą, dalyvavo sukilime.
Istorinę Mažosios Lietuvos vėliavą, skambant „Pamario“ orkestro vadovo Gražvydo Railos trimito garsams, pakėlė Lietuvos Šaulių sąjungos Šilutės aštuntosios kuopos vadas Donatas Jaunius, Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų Armalėnų 305-osios kuopos vadas Gediminas Lapinskas. Susirinkę giedojo Lietuvos himną.
Suplevėsavusi Mažosios Lietuvos vėliava priminė, kad šis ženklas žinomas jau nuo XVIII a. Pabaigos, o žalia -balta – raudona spalvos yra perimtos iš Tilžės miesto herbo. Vėliavos pakėlimu pradėti etnografiniai regionų metai.
Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, istorikas Algirdas Gečas priminė, kad po Pirmojo pasaulio karo Klaipėdos kraštas buvo atskirtas ir Tautų sąjungos vardu valdomas Prancūzijos. Lietuvos valstybė siekė, kad Klaipėdos kraštas priklausytų Lietuvai, tačiau tai pasiekti nebuvo lengva. Krašto prijungimas prie Lietuvos vyko sukilimo būdu. Sukilimas prasidėjo1923 metų sausio 9 dieną. Didžiausias nuopelnas rengiant sukilimą teko visuomeninėms organizacijoms, ypač šauliams, kurie telkė savanorius, permetė juos į Klaipėdos kraštą. Apie sukilimą žinojo Lietuvos vyriausybė, tačiau oficialiai nedalyvavo. „Mums, šilutiškiams, krašto prijungimas ypač reikšmingas. Sukilimo vadovybė ir jos centras – gelbėjimo komitetas veikė būtent Šilutėje, galiausiai, 1923 metų sausio 19 d. Čia buvo pasirašyta deklaracija, kuria kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Sukilimas pavyko todėl, kad buvo gerai organizuotas. Sukilėlių gretas sudarė 40 karininkų, 584 kareiviai, 455 šauliai, 301 savanoris. Per 5 dienas užėmė kraštą. Sukilime žuvo 20 lietuvių, 2 prancūzų kareiviai ir vokiečių policininkas“, – priminė A. Gečas pabrėždamas, kad sukilėliams pavyko padaryti tai, ko nepavyko net Vytautui Didžiajam.

Lietuvos, Mažosios Lietuvos tautinė ir Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-iosios rinktinės Šilutės šaulių 8-osios šaulių kuopos vėliavos patikėtos jauniesiems šauliams.
Istorikui pritarė Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius akcentuodamas, kad po Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos valstybė tapo jūrine valstybe, praplėtė savo teritorines ribas. Priėjimas prie jūros padėjo valstybei sustiprėti, įgyti didesnį ekonominį potencialą.
Tylos minute pagerbti žuvusieji sukilimo dalyviai. Nuaidėjo salvės. Seimo narys A. Skardžius, Šilutės rajono vadovus padėjo gėlių prie paminklinio akmens. Iškilmes dainomis vainikavo nuolatinis Sausio 15 – osios iškilmių dalyvis – Šilutės mišrus choras „Pamario aidas“ ( vadovai Vytautas Jovaiša, Nijolė Sniečkuvienė).
Visą dieną Šilutėje netrūko šiai datai skirtų renginių.
Laima PUTRIUVIENĖ
Buvo graži saulėta diena, minėjimas surengtas apgalvotai, gražus akcentas iškelti Mažosios Lietuvos vėliavą, šaunuoliai šauliai – puikus jaunimas, yra iš ko imti pavyzdį kitiems, pagaliau ir oficialiose kalbose buvo drąsos – bent jau Seimo narys A. Skardžius tiesiai pasakė, kad Klaipėdos krašto prijungimas Lietuvai davė naudos. Buvo daug žmonių. Tiko himnas. Įspūdį padarė šūviai iš tikrų ginklų – pagarbos ženklas. Šilutė yra Lietuvos istorijoje – čia buvo pasirašyta Deklaracija. Turime kuo didžiuotis, bet ar visi mokame didžiuotis?
o mergaiciukes su uniformomis galetu ir batus nusivalyti fui kaip negrazu