Vasara – metas, kai daugiau laiko praleidžiame lauke, tačiau kartu su maloniais iškylų ir žygių įspūdžiais dažnai tenka susidurti ir su uodų įkandimais. Daugeliui jie sukelia tik trumpalaikį niežulį, bet kai kuriems – rimtesnių sveikatos problemų. Kada pakanka šalto kompreso, o kada būtina kreiptis į gydytoją? Ir kodėl svarbu repelentą naudoti atsargiai, ypač vaikams?

„Įprasta reakcija į uodo įkandimą – tai nedidelis patinimas, paraudimas, niežulys aplink įkandimo vietą. Paprastai tai praeina per kelias dienas ir nekelia pavojaus“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.

Tačiau jei įkandimo vieta labai ištinsta, išplinta paraudimas, niežulys tampa nepakenčiamas ar atsiranda pūslelių – tai jau gali būti alerginės reakcijos požymiai. Ypač jei pasireiškia ir bendrieji simptomai: galvos skausmas, svaigimas, dusulys ar karščiavimas. Tokiu atveju būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Nepurkškite repelento ant veido

Vaistininkė prisimena, kaip kartą į vaistinę atėjo mama su ketverių metų berniuku – uodo įkandimas tiesiai į voką jam sukėlė didelį tinimą.

„Vaikas vos pramerkė akytę – įkandimo vieta buvo paraudusi, niežtinti ir skausminga. Paaiškėjo, kad mama, norėdama geriau apsaugoti sūnų nuo uodų, repelentu purškė ne tik rankas ir kojas, bet ir tiesiai ant veido. Vis dėlto taip daryti nereikėtų – cheminio repelento negalima purkšti ant veido, ypač vaikams.

Tokiu atveju kaip šis svarbiausia – nepanikuoti. Patinusią vietą reikėtų vėsinti šaltu kompresu, kuris padeda sumažinti uždegimą ir nuraminti niežulį. Labai svarbu vengti kasymo ar spaudimo, kad nebūtų pažeista jautri oda. Kadangi įkandimas yra arti akies, nerekomenduojama naudoti stiprių cheminių priemonių – kur kas saugiau pasirinkti švelnų antihistamininį sirupą. Taip pat būtina stebėti, ar neatsiranda infekcijos požymių, tokių kaip plintantis paraudimas, karščiavimas ar pūliavimas – jei kas nors kelia įtarimų, reikėtų kreiptis į gydytoją“, – pasakoja E. Šeibokaitė.

Vaikai reaguoja jautriau

Mažieji dažnai į uodų įkandimus reaguoja stipriau – pasireiškia didesnis tinimas, intensyvesnis niežulys ir net alerginės reakcijos. Taip yra dėl plonesnės odos ir dar ne iki galo susiformavusios imuninės sistemos.

„Reikėtų itin atidžiai stebėti, ar po įkandimo neatsiranda stipraus patinimo, skausmo ar bėrimų. Tokiu atveju vaikams padeda švelnios priemonės – vėsinančios emulsijos, antihistaminiai sirupai, o jei būklė sunkėja – būtina pasitarti su gydytoju. Svarbu rūpestingai prižiūrėti vaikų odą po įkandimo – nuplauti vietą švariu vandeniu, švelniai patepti specialiomis vaikams skirtomis raminamosiomis priemonėmis, vengti kasymo, kad nekiltų infekcija“, – pabrėžia vaistininkė.

Pirmosios pagalbos priemonės

Pasak vaistininkės, vos pastebėjus įkandimą, svarbu jį nuplauti švariu vandeniu su muilu – tai sumažina infekcijos riziką.

„Šaltas kompresas ar ledo paketas padeda sumažinti tinimą ir ramina sudirgusią odą. Niežuliui malšinti tinka antihistamininiai geliai ar tepalai su mentoliu, alaviju, o taip pat – natūralios priemonės, pavyzdžiui, arbatmedžio aliejus ar ramunėlių nuoviras. Svarbiausia – vengti kasymo, kad išvengtumėte infekcijos“, – rekomenduoja E. Šeibokaitė.

Jei uodo įkandimo vietoje atsiranda stiprus tinimas, intensyvus paraudimas ar skausmas, kurie nepraeina per kelias dienas, arba jei plinta raudoni ruožai aplink įkandimą, verta pasikonsultuoti su specialistu.

Dažniausios klaidos

Anot vaistininkės, dažniausia klaida – kasyti uodo įkandimo vietą. Nors niežulys gali būti erzinantis, kasymas ne tik pažeidžia odą, bet ir padidina infekcijos riziką.

„Taip pat neretai žmonės naudoja netinkamas ar per stiprias chemines priemones, tikėdamiesi greito palengvėjimo, tačiau šios gali dar labiau sudirginti odą. Kai kurie renkasi netradicines, nepatikrintas namų gydymo priemones, kurios ne tik neveiksmingos, bet ir kartais gali pakenkti. Be to, dažnai pamirštama, kad stipresni simptomai gali būti alerginės reakcijos požymis, todėl vietoj savarankiško gydymosi derėtų pasikonsultuoti su specialistu“, – atkreipia dėmesį „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė E. Šeibokaitė.

Kaip apsisaugoti?

Pasak E. Šeibokaitės, norint apsisaugoti nuo uodų įkandimų, svarbu taikyti kelias paprastas, bet veiksmingas priemones: dėvėti kuo daugiau kūno dengiančius drabužius, namuose pasirūpinti langų ir durų tinkleliais, vengti būti šalia stovinčio vandens, kur dažniausiai veisiasi uodai, ir naudoti tinkamus repelentus.

Rinkoje siūloma daugybė apsaugos nuo uodų priemonių – nuo cheminių repelentų iki natūralių hidrolatų ar eterinių aliejų mišinių. Renkantis svarbu įvertinti sudėtį: vertėtų ieškoti veikliųjų medžiagų: arbatmedžio, eukalipto, levandos ar pipirmėtės – jos natūraliai atbaido vabzdžius.

„Jei renkatės chemines priemones, būkite atsargūs su sudėtyje esančiu DEET – nors jis labai veiksmingas, jautresniems žmonėms gali sukelti odos ar kvėpavimo takų sudirginimą. Venkite produktų su nenustatytos kilmės sintetiniais kvapais, alkoholiu ar parabenais, ypač jei priemonę naudos vaikai ar jautrios odos žmonės“, – pataria vaistininkė.