Labai maža tikimybė, kad kas nors galėtų sutrukdyti nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvai įsivesti eurą. Euro įvedimas didesnių nepatogumų, išskyrus tai, kad reikės priprasti prie naujų pinigų, neatneš. Anot Finansų ministerijos specialistų, nepatirsime ir finansinių nuostolių, jei neužkibsime ant sukčių kabliuko…

Pasiklausyti informacijos apie euro įvedimą į savivaldybės didžiąją posėdžių salę susirinko apie 50 žmonių.

Artėjant euro įvedimui, prasideda plati informacinė kampanija. Informacija apie eurą bus platinama visomis informacinėmis priemonėmis, o gyventojai savo pašto dėžutėse ras lankstinukų, kuriuose bus pateikiama žinių apie eurą. Šilutės r. savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje įvyko susitikimas, kuriame apie naująją valiutą pasakojo Finansų ministerijos vyriausiasis specialistas Tadas Šuliauskas ir Vyriausybės kanceliarijos ES politikos departamento vyriausiasis specialistas Marius Skuodis. Pasiklausyti informacijos apie eurą susirinko apie pusšimtis Savivaldybės darbuotojų, politikų, visuomenės atstovų.
Pranešėjai pabrėžė, kad įvedant eurą didžiausią pavojų žmonėms gali kelti sukčiai, todėl būtina žinoti, kad jokia valstybinė institucija nesiteiraus apie turimų pinigų kiekį, sąskaitos numerių, internetinių prijungimo kodų. Gyventojų namuose nei Lietuvos bankas, nei kitos finansinės institucijos neatliks jokių finansinių veiksmų. Asmenį, kuris gyventojams kalbėtų apie litų registravimą ar siūlytų juos keisti į eurus namuose, galima įtarti sukčiavimu ir apie tai derėtų nedelsiant pranešti policijai.
Kaip atskirti padirbtą eurą?
Gali kilti pavojus dėl padirbtų pinigų. Apie euro apsaugos nuo padirbimo požymius bus dar ne kartą išsamiai informuota, tačiau, pasak pranešėjų, reikėtų vadovautis trijų „P“ taisykle. Kilus įtarimui, kad pinigas netikras, pačiupinėti, klausantis kaip šiugžda banknotas; čiuopiant nelygumus ant jo, prieš šviesą įsitikinti, kad matomi specialūs apsauginiai požymiai; pakreipus stebėti, ar keičiasi holografinių ženklų vaizdai.
Eurą numatoma įvesti nuo 2015 m. sausio 1 d. Po to dar 15 dienų lygiagrečiai bus galima atsiskaityti ir eurais, ir litais, grąžą gaunant jau eurais. Iki birželio 30 d. kainos dar bus rašomos abiem valiutomis. Lietuvos paštas savo skyriuose nemokamai litus keis eurais iki kovo 1 d. Kredito unijos ir komerciniai bankai tai darys iki liepos 1 d., Lietuvos bankas – neribotą laiką. Numatomas kursas – 3,4528 lito už eurą.
Visi bankuose esantys indėliai, paimtos paskolos automatiškai bus perskaičiuojami į eurus, nekeičiant finansinių įsipareigojimų sąlygų, algos, pensijos ir kitos per bankus pervedamos išmokos bus mokamos eurais. Eurus išduos ir bankomatai.

Vyriausybės kanceliarijos Europos Sąjungos politikos departamento vyriausiasis specialistas Marius Skuodis pasakojo apie patį eurą ir jo įvedimo sąlygas.

Ar didės kainos?
Daugelis baiminasi, kad, įvedus eurą, šoktels kainos. Kainų nurodymas litais ir eurais prieš euro įvedimą, anot specialistų, ir po jo bus svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vartotojus nuo galimo piktnaudžiavimo.
Lietuvos statistikos departamentas yra įsipareigojęs parengti šimto pagrindinių vartojamųjų prekių ir paslaugų sąrašą, kurių kainos bus akyliau stebimos rengiantis įsivesti eurą. Ketinama skelbti pranešimus apie šių paslaugų ir prekių kainų pokyčius, kad būtų aiškiai matyti, ar jos nėra didinamos.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vykdydama jai suteiktus įgaliojimus bei siekdama užtikrinti tinkamą vartotojų interesų apsaugą euro įvedimo laikotarpiu, koordinuos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos veiklą, o šios įstaigos privalomo kainų litais ir eurais nurodymo laikotarpiu tikrins, kaip prekybos įmonės laikosi teisės aktais nustatytų kainų perskaičiavimo reikalavimų.
Pagal kompetenciją skelbiamas kainas kontroliuos Lietuvos bankas, Konkurencijos taryba, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Šios institucijos, vadovaudamosi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 straipsniu, kuris numato administracinę atsakomybę už Mažmeninių prekybos taisyklių pažeidimus, nustačiusios kainų perskaičiavimo bei nurodymo pažeidimų galės pareikšti įspėjimą arba skirti baudą nuo 50 iki 200 Lt, jei pažeidimai kartosis, – nuo 100 iki 400 Lt.
Be to, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl sisteminių piktnaudžiavimo atvejų galės skatinti tyrimus dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų. Už šio įstatymo pažeidimus gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 120 tūkst. litų.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kainų nurodymo ir perskaičiavimo stebėsenai vykdyti pasitelks vartotojų asociacijas, apie pastebėtus kainų perskaičiavimo, kainų nenurodymo ir kitokio prekybos (paslaugų teikimo) piktnaudžiavimo atvejus galės informuoti ir patys vartotojai.

Vaidotas VILKAS