Istorijų opera „Klaipėda“: legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą bus papasakota Šilutėje ir Tauragėje

istorinė opera

Martyno Aleksos nuotr.

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre.

 Didžiulių ovacijų vasarą sulaukusi istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. KVMT užsakymu ją sukūrė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė.

Operos dramaturgijos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančias sąvokos – Žmogus, Tikėjimas, Kalba. Šiandien, neramaus pasaulio kontekste, šios tiesos kaip niekad yra svarbios.

Lyg legenda

Trečiasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau elinge vasarą pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei dvejus metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės palankių publikos atsiliepimų. Elingo mastelių nepavyks sutalpinti į įprastą sceną, tad gastrolių vyksta mažesnė spektaklio versija.

Istorijų operos „Klaipėda“ režisierius G. Padegimas sako, kad šiuo pastatymu į Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykius norėjęs pažvelgti tarsi į legendą. „Ne tai, kad norėtume atkurti istorinius veikėjus, tikslias datas… Istorijų opera „Klaipėda“ taiko ne į istorinių įvykių atkartojimą, bet į legendos pristatymą. Man labai graži pirmoji istorijų operos „Klaipėda“ libreto autoriaus Arvydo Juozaičio remarka: „Per rūką matosi Klaipėdos bažnyčių smailės“. Ir mes, istorijų operos kūrėjai, praėjus šimtmečiui šią istoriją matome tarsi per rūką“, – tikina G. Padegimas.

A. Juozaičio žvilgsnis į istorinį įvykį

Libretas istorijų operai „Klaipėda“ – nebe pirmas A. Juozaičio kaip dramaturgo prisilietimas prie Klaipėdos krašto istorijos. 2015 m.  jis parašė pjesę „Karalienė Luizė“, kurią Klaipėdos dramos teatre pastatė tas pats G. Padegimas, kuris Klaipėdos elinge ėmėsi statyti ir naująją istorijų operą. Tame pačiame spektaklyje jam talkino ir scenografė bei kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė. Įdomus sutapimas! Metais vėliau A. Juozaitis parašė miesto epą „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, dar vėliau istorinę dramą apie Imanuelį Kantą. A. Juozaitis operos librete pasakoja apie XX a. pradžios įvykius ir Mažosios Lietuvos asmenybes, kurių pastangomis Klaipėdos kraštas prijungtas prie Didžiosios Lietuvos po bene penkių šimtų metų buvimo Kryžiuočių ordino ir Prūsijos valdžioje.

Šišioniškai prabils šilutiškė

Vienas ryškiausių istorijų operoje „Klaipėda“ – buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys. Šio vaidmens atlikėjas Valdas Kazlauskas. Labai svarbų Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vaidmenį atlieka solistas Aurimas Raulinavičius. „Klaipėda“ sujungia visą būrį ryškių šalies istorijos asmenybių: evangelikų kunigą Vilių Gaigalaitį – solistas Šarūnas Juškevičius, Klaipėdos sukilimo politinis vadovą Erdmoną Simonaitį – solistas Šarūnas Šapalas, spaustuvininką Martyną Jankų – solistas Mindaugas Rojus, M. Jankaus dukrą Elzę – solistė Rosana Štemanetian, Katrę – solistė Judita Butkytė, jaunąją rašytoją Ėvę Simonait (Ieva Simonaitytė) – solistė Ernesta Stankutė, jos mamą Ėtmę Simonait – solistė Rita Petrauskaitė, Vydūną – Martynas Stankevičius, Šaulių sąjungos pirmininką Vincą Krėvę-Mickevičių – solistas Kęstutis Nevulis, vienas iš sukilimo vadų Miką Bajorą – solistas Virginijus Pupšys, Darių Steponą – Gytis Šimelionis, Adjutantą – Evert Sooster. Labai įdomus personažas Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė – partiją atlieka jaunas ir labai perspektyvus solistas Giedrius Gečys, Petisnė moteris, kuriai Klaipėda lyg pasaulio užkampis – solistė Beata Ignatavičiūtė.

„Daug ryškių, įdomių solistų nedideliuose vaidmenyse ar net epizoduose, nes prie sukilimo prisidėjo daug istorinių asmenybių. Veikiausiai toks buvo libreto autoriaus Arvydo Juozaičio sumanymas – pristatyti plačią asmenybių panoramą nesusitelkiant ties vienu, nes kone kiekvienas iš šių veikėjų vertas atskiro romano ar operos“, – sako režisierius G. Padegimas.

Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių pasirodo lyg „vietos dvasių“ įsikūnijimai, pavyzdžiui, atgimsta skulptūra Taravos Anikė – Julija Kovalenko, šišioniškių tarmę mokanti šilutiškė Vaida Galinskienė tampa Šišioniškių dvasia.

Nuskamba Ievos Simonaitytės žodžiai

Istorijų operos finaline nuskamba rašytojos Ėvės Simonait (Ievos Simonaitytės) žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“, kurie užrašyti ir ant Klaipėdoje stovinčio paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ (skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2003). Operos finalas – tarsi bendras istorinių asmenybių pagarbinimas ir šalies vienybės, kuri šiuo metu ypač svarbi, pripažinimas.

Istorijų opera „Klaipėda“ kovo 7 d. 18 val. pristatoma Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre. Kviečiame kartu išgyventi svarbaus istorinio momento jaudulį!

KVMT inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Motinos Žemės diena

Motinos Žemės diena minima balandžio 22 dieną. Ji skirta atkreipti dėmesį į gamtosaugos svarbą, natūralios gamtos išsaugojimą, skatinti tvarų gyvenimo būdą. Šią dieną ypač vertėtų pasvarstyti,  kaip išsaugoti mūsų planetą ateities kartoms. Motinos Žemės dieną verta prisiminti, kad saugomos teritorijos yra ypatingos vietos, kurios saugomose gamtinės ir kultūrinės vertybės. Nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose ir rezervatuose saugoma biologinė įvairovė, nykstančios rūšys ir ekosistemos. Saugomos teritorijos padeda mažinti klimato kaitos poveikį, nes čia saugomos pelkių, miškų, pievų ir kitos ekosistemos. Pasaulyje

Skelbiami gydytojų keturių mėnesių darbo grafikai

Praėjusią savaitę gydymo įstaigos įpareigotos pasiūlyti pacientams daugiau matomų vizitų laikų. Jau įsigaliojo reikalavimas gydymo įstaigoms E. sveikatos registracijos sistemoje skelbti ne mažiau kaip keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, toks sprendimas ne tik suteikia pacientams daugiau galimybių užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir prisideda prie eilių skaidrumo ir trumpėjimo. „Iki šiol dauguma gydymo įstaigų skelbė tik vieno mėnesio gydytojų darbo grafikus. Ties tuo mėnesiu eilė tarsi pasibaigdavo, nors iš tikrųjų buvo gerokai ilgesnė. Pratęsdami galimybę

Orai: naktimis beliks 3-5 laipsniai šilumos

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokie bus orai. Balandžio 22 d., antradienį, naktį temperatūra siekė 7-12 laipsnių šilumos. Dieną daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, kai kur smarkūs. Vietomis perkūnija, kai kur kruša. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s, per perkūniją kai kur gūsiai 15-18 m/s. Temperatūra bus 20-25, Vakarų Lietuvoje daug kur – 14-19 laipsnių šilumos. Balandžio 23 d., trečiadienį, naktį didesnėje šalies dalyje, daugiausia Rytų Lietuvoje, numatomas trumpas lietus, galima perkūnija, dieną žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį vietomis rūkas. Vėjas šiaurės, šiaurės vakarų,

Nelieskime gamtoje sutiktų sveikų jauniklių, tai kenkia jiems

Pavasarį ir vasarą gamtoje dažnai sutinkame laukinių gyvūnų jauniklių – stirniukų, kiškių, įvairių paukščių. Žmonės, pamatę vienišus gyvūnus, dažnai klaidingai mano, kad jie yra palikti arba našlaičiai. Tokios skubotos išvados ir į žmonių rankas paimti jaunikliai gali būti pražūtingos gyvūnams.  Taigi, kaip elgtis gamtoje radus jauniklį ir ką daryti, jei jam akivaizdžiai reikalinga pagalba?   Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, jog daugeliu atvejų randami vieniši jaunikliai būna palikti tik laikinai. Dažniausiai, kol motinos ieško maisto arba pačios slepiasi nuo plėšrūnų. Tuo metu mažieji

Taip pat skaitykite