Istorijų opera „Klaipėda“: legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą bus papasakota Šilutėje ir Tauragėje

istorinė opera

Martyno Aleksos nuotr.

Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre.

 Didžiulių ovacijų vasarą sulaukusi istorijų opera „Klaipėda“, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. KVMT užsakymu ją sukūrė net keturi Klaipėdos kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografė Aušra Krasauskaitė.

Operos dramaturgijos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančias sąvokos – Žmogus, Tikėjimas, Kalba. Šiandien, neramaus pasaulio kontekste, šios tiesos kaip niekad yra svarbios.

Lyg legenda

Trečiasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau elinge vasarą pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei dvejus metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės palankių publikos atsiliepimų. Elingo mastelių nepavyks sutalpinti į įprastą sceną, tad gastrolių vyksta mažesnė spektaklio versija.

Istorijų operos „Klaipėda“ režisierius G. Padegimas sako, kad šiuo pastatymu į Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos įvykius norėjęs pažvelgti tarsi į legendą. „Ne tai, kad norėtume atkurti istorinius veikėjus, tikslias datas… Istorijų opera „Klaipėda“ taiko ne į istorinių įvykių atkartojimą, bet į legendos pristatymą. Man labai graži pirmoji istorijų operos „Klaipėda“ libreto autoriaus Arvydo Juozaičio remarka: „Per rūką matosi Klaipėdos bažnyčių smailės“. Ir mes, istorijų operos kūrėjai, praėjus šimtmečiui šią istoriją matome tarsi per rūką“, – tikina G. Padegimas.

A. Juozaičio žvilgsnis į istorinį įvykį

Libretas istorijų operai „Klaipėda“ – nebe pirmas A. Juozaičio kaip dramaturgo prisilietimas prie Klaipėdos krašto istorijos. 2015 m.  jis parašė pjesę „Karalienė Luizė“, kurią Klaipėdos dramos teatre pastatė tas pats G. Padegimas, kuris Klaipėdos elinge ėmėsi statyti ir naująją istorijų operą. Tame pačiame spektaklyje jam talkino ir scenografė bei kostiumų dailininkė B. Ukrinaitė. Įdomus sutapimas! Metais vėliau A. Juozaitis parašė miesto epą „Klaipėda – Mėmelio paslaptis“, dar vėliau istorinę dramą apie Imanuelį Kantą. A. Juozaitis operos librete pasakoja apie XX a. pradžios įvykius ir Mažosios Lietuvos asmenybes, kurių pastangomis Klaipėdos kraštas prijungtas prie Didžiosios Lietuvos po bene penkių šimtų metų buvimo Kryžiuočių ordino ir Prūsijos valdžioje.

Šišioniškai prabils šilutiškė

Vienas ryškiausių istorijų operoje „Klaipėda“ – buvęs knygnešys, žvalgybininkas Jonas Polovinskas-Budrys. Šio vaidmens atlikėjas Valdas Kazlauskas. Labai svarbų Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko vaidmenį atlieka solistas Aurimas Raulinavičius. „Klaipėda“ sujungia visą būrį ryškių šalies istorijos asmenybių: evangelikų kunigą Vilių Gaigalaitį – solistas Šarūnas Juškevičius, Klaipėdos sukilimo politinis vadovą Erdmoną Simonaitį – solistas Šarūnas Šapalas, spaustuvininką Martyną Jankų – solistas Mindaugas Rojus, M. Jankaus dukrą Elzę – solistė Rosana Štemanetian, Katrę – solistė Judita Butkytė, jaunąją rašytoją Ėvę Simonait (Ieva Simonaitytė) – solistė Ernesta Stankutė, jos mamą Ėtmę Simonait – solistė Rita Petrauskaitė, Vydūną – Martynas Stankevičius, Šaulių sąjungos pirmininką Vincą Krėvę-Mickevičių – solistas Kęstutis Nevulis, vienas iš sukilimo vadų Miką Bajorą – solistas Virginijus Pupšys, Darių Steponą – Gytis Šimelionis, Adjutantą – Evert Sooster. Labai įdomus personažas Mėmelio prefektas Gabrielis Žanas Petisnė – partiją atlieka jaunas ir labai perspektyvus solistas Giedrius Gečys, Petisnė moteris, kuriai Klaipėda lyg pasaulio užkampis – solistė Beata Ignatavičiūtė.

„Daug ryškių, įdomių solistų nedideliuose vaidmenyse ar net epizoduose, nes prie sukilimo prisidėjo daug istorinių asmenybių. Veikiausiai toks buvo libreto autoriaus Arvydo Juozaičio sumanymas – pristatyti plačią asmenybių panoramą nesusitelkiant ties vienu, nes kone kiekvienas iš šių veikėjų vertas atskiro romano ar operos“, – sako režisierius G. Padegimas.

Beje, istorijų operoje „Klaipėda“ šalia istorinių asmenybių pasirodo lyg „vietos dvasių“ įsikūnijimai, pavyzdžiui, atgimsta skulptūra Taravos Anikė – Julija Kovalenko, šišioniškių tarmę mokanti šilutiškė Vaida Galinskienė tampa Šišioniškių dvasia.

Nuskamba Ievos Simonaitytės žodžiai

Istorijų operos finaline nuskamba rašytojos Ėvės Simonait (Ievos Simonaitytės) žodžiai „Mes esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“, kurie užrašyti ir ant Klaipėdoje stovinčio paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ (skulptorius Arūnas Sakalauskas, 2003). Operos finalas – tarsi bendras istorinių asmenybių pagarbinimas ir šalies vienybės, kuri šiuo metu ypač svarbi, pripažinimas.

Istorijų opera „Klaipėda“ kovo 7 d. 18 val. pristatoma Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. – Šilutės kultūros ir pramogų centre. Kviečiame kartu išgyventi svarbaus istorinio momento jaudulį!

KVMT inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Padėkota Šilutės ligoninės slaugytojoms

slaugytojos

Gegužės 12-ąją, minint Tarptautinę slaugytojų dieną, Šilutės ligoninėje buvo pagerbti šios profesijos atstovai. Tai buvo proga ne tik pasidžiaugti slaugytojų darbu, bet ir išreikšti dėkingumą už jų kasdienį atsidavimą, rūpestį pacientais ir profesionalumą. Tarptautinę slaugytojų dieną nutarta švęsti Tarptautinės raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil garbei, per jos gimimo dieną. „Slaugytojo profesija – viena seniausių žmonijoje, tačiau su laiku ji keičiasi, prisitaikydama prie naujų laikmečio reikalavimų. Šiandien naujos technologijos jau įsitvirtina slaugos procesuose. Tačiau nepaisant šių pokyčių,

Šyšos valymo darbai greitai bus baigti 

AB „Vidaus vandens kelių direkcija“ (VVKD), bendradarbiaudama su Šilutės rajono savivaldybe, netrukus užbaigs Šyšos vandens kelio atkarpos tarp įplaukimo į Šilutės uostą ir Šilutės slipo valymo darbus. Pagerės pramoginės laivybos sąlygos. „Džiaugiamės galėdami tęsti bendradarbiavimą su Šilutės rajono savivaldybe, kuriant palankesnes sąlygas vidaus vandens kelių plėtrai regione“, – sako VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas. Pašalintas gruntas pilamas į UAB „Kintai” žemės sklype savivaldybės ir šios bendrovės įrengtą sėsdintuvą. Darbai, kaip ir pirmame Šyšos valymo etape, atliekami su žemsiurbe „Nemunaitis“. Aoie

„Meridianas“ pakels bures į vasarą ir taps šventinio koncerto scena

Gegužės 16-18 d. Klaipėda skelbia vasaros sezono atidarymą ir tą savaitgalį uostamiesčio Savivaldybės iniciatyva rengia įspūdingą renginių maratoną „Keliame bures į vasarą 2025“. Startą šiam maratonui duos tradicinė Klaipėdos miesto simbolio burlaivio „Meridianas“ burių pakėlimo ceremonija, kuri vyks gegužės 16 d., penktadienį, 19 val.  Šventės atidarymas  Tradicija kasmet išskleisti „Meridiano“ bures gyvuoja nuo 2014 metų, kai šis istorinis burlaivis buvo išgelbėtas nuo sunykimo, atstatytas ir vėl atvertas visuomenei. „Smagu, kad daugiau nei prieš dešimtmetį mūsų pradėta iniciatyva išaugo ir tapo

Lietuvos piliakalnius matys visas pasaulis: nauji pašto ženklai įamžina archeologinį paveldą

Lietuvos paštas išleido menininkės Rimos Ramonienės kurtus pašto ženklus  „Europa. Nacionaliniai archeologiniai atradimai“. Ant pastarųjų pavaizduoti Medvėgalio ir Bilionių piliakalniai. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – 2,10 Eur, tiražas – po 15 tūkst. vnt.  Pašto ženklų serija „Europa“ yra tęstinė ir leidžiama kasmet nuo 1993 m. Kiekvienais metais pašto ženklų serijos temą paskelbia Europos pašto operatorių asociacija „PostEurop“. „Piliakalnių pažinimas ir tyrimai Lietuvoje vyksta nuo XIX a. antros pusės ir per tą laiką apie juos sukaupta daug ir įvairios medžiagos. Paskutiniu

Taip pat skaitykite