Įstojusiems į žemės ūkio krypties programas LSMU – stipendijos visą studijų laikotarpį

Puikios žinios planuojantiems rinktis žemės ūkio krypties programas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU): nuo naujų mokslo metų įstojusiems į Veterinarinės medicinos, Maisto mokslo, Gyvūnų mokslo studijų programas tikslinės skatinamosios stipendijos bus mokamos visą studijų laikotarpį, o ne tik pirmaisiais studijų metais, kaip buvo iki šiol.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plečia skatinimo priemones stojantiesiems į valstybei reikalingų specialybių studijų programas. Studijuojantys valstybės finansuojamose vietose studijų programas, susijusias su žemės ūkio, maisto ūkio ir veterinarijos sektoriais, tikslines skatinamąsias stipendijas gaus 3–6 metus – tiek, kiek truks studijos konkrečioje programoje.

LSMU nuolatinės vientisosios Veterinarinės medicinos studijos trunka 6 metus. Pirmosios pakopos nuolatinės Maisto mokslo studijos – 3,5 metų, Gyvūnų mokslo studijos – 3 metus (ištęstinės – 4 m.).

Šių trijų LSMU Veterinarijos akademijos studijų programų studentai pirmaisiais ir antraisiais studijų metais gaus 150 Eur, trečiaisiais – 200 Eur, ketvirtaisiais (veterinarinės medicinos programoje – ir vėlesniais) metais  – 250 Eur dydžio stipendijas.

„Stipendijos  –  tik dalis visoje motyvavimo sistemoje rinktis svarbias Lietuvos raidai ir ūkio vystymui studijų programas – tačiau šiuo metu tai geriausias ir pagrįstas sprendimas. Pastovi ir didėjanti stipendija –  stabili paskata siekti studijų. Tokio dydžio skatinamoji kasmėnesinė išmoka jaunam žmogui – tai neblogi pietūs kasdieną ar paspirtis būsto nuomai“, – palankiai ŽŪM sprendimą įvertino LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.

Žemės ūkio krypties studijos LSMU atspindi vieną kertinių Universiteto studijų principų – užtikrinti žmogaus ir gyvūno sveikatą ir gerovę.

LSMU Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė pastebi, jog veterinarijos gydytojo, maisto mokslo specialisto profesijas studentai renkasi apsisprendę, turėdami aukštą motyvaciją, tad  skatinamosios stipendijos bus nemaža paskata suvokti, kad jie ir jų pasirinktos profesijos svarbūs Valstybei.

„Nuo šių specialistų priklauso kokybiško ir sveiko maisto gamybos užtikrinimo grandinė ir „Vienos sveikatos“ principų įgyvendinimo sėkmė. Tikėtina, stipendijos būsimuosius jaunus specialistus paskatins sieti karjerą su plačiomis veiklos veterinarijos ir maisto ūkio sektoriuose galimybėmis“, – viliasi profesorė.

LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto studijų programos suteikia tiek universalių, tiek ir specifinių, mokslu grįstų žinių ir įgūdžių – auginti, veisti ūkinius gyvūnus ar asistuojamai terapijai, tarnybai ar laisvalaikiui parengti augintinius. Pasak LSMU Gyvūnų mokslų fakulteto dekano prof. Rolando Stankevičiaus, daugelis fakulteto studentų pradeda dirbti jau nuo pirmo ar antro kurso – toks didelis yra aukštos kvalifikacijos gyvūnų mokslų specialistų poreikis.

Tikimasi, kad šiemet susidomėjusiųjų žemės ūkio krypties studijomis skaičius LSMU augs. Skatinamosios stipendijos šiemet laukia ir kai kurių kitų LSMU studijų programų pirmakursių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje duris atvėrė atnaujinta „Senukų“ parduotuvė

senukai

Šilutėje po rekonstrukcijos atidaryta „Senukų“ parduotuvė. Joje klientų laukia daug prekių namams, sodui, statyboms, laisvalaikiui. 2004 m. atidaryta franšizės partnerių parduotuvė, po atnaujinimo veiklą tęsia kaip firminis „Senukų“ prekybos centras. Rekonstrukcija žymi naują, modernesnį veiklos etapą. Pasak prekybos tinklo atstovų, atliekant rekonstrukciją, siekta Šilutės gyventojams sukurti modernų, patogų ir funkcionalų apsipirkimo tašką, kuriame būtų lengva rasti viską vienoje vietoje. Parduotuvėje įrengtos erdvios ekspozicijos, sumontuota moderni prekybinė įranga, įdiegtos patogesnės kasos ir sprendimai, klientų poreikiams gerinti. Parduotuvėje pirkėjai gali rinktis iš

Geriau vienas galingas šou nei tūkstančiai petardų kiemuose: kodėl JAV savivaldybės perka daugiau pirotechnikos?

fejerverkai

Lietuvoje didieji miestai varžosi, kuris iš jų pademonstruos tvaresnį požiūrį atsisakydamas tradicinių fejerverkų. Tačiau kitoje Atlanto pusėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, tendencijos visiškai priešingos. Džordžijos valstijoje esančio Glino (Glynn) apygardos, kuriai priklauso Bransviko (Brunswick) miestas, tarybos nariai neseniai pradėjo svarstyti galimybę padvigubinti Liepos 4-osios (JAV nepriklausomybės dienos) fejerverkų pasirodymo biudžetą. Šis sprendimas atskleidžia visiškai kitokį požiūrį į miestų rinkodarą, bendruomenės dvasią ir ekonomiką. Ar Lietuvos kurortai ir mažesnieji miestai nepadarė klaidos per greitai atsisakydami pirotechnikos? Kaip praneša vietinis portalas „The Brunswick

Aktyvusis ūkininkavimo sezonas jau čia pat

Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: o kada ateis tikras pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga.  „Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra perkopia nulinę termometro žymę.  Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas

Premjerė: potvynių prevencija – nacionalinio ir žmonių saugumo klausimas

Ministrė pirmininkė

Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė trečiadienį įvertino pasirengimą galimiems potvyniams Kauno ir Šilutės rajonuose. Darbo vizitu apsilankiusi Šilutėje premjerė su savivaldybės vadovais ir atsakingomis tarnybomis aptarė prevencijos priemones bei pasirengimą galimoms ekstremalioms situacijoms. „Potvynių rizika tai ne tik gamtos reiškinys, bet ir žmonių saugumo bei infrastruktūros atsparumo klausimas. Turime veikti iš anksto: stiprinti prevenciją, aiškiai koordinuoti institucijų veiksmus ir užtikrinti, kad savivaldybės turėtų visas reikalingas priemones“, – vizito metu sakė Premjerė. Kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu ir

Taip pat skaitykite