Išskirtinė salos architektūra

Išskirtinė Rusnės architektūra – mediniai dviaukščiai namai. Medinės architektūros atsiradimas saloje glaudžiai siejamas su laivyba.

Tradicinis Pamario krašto medinis namas. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pripažino Rusnėje įsikūrusių Demereckų trobą gražiausiu naujos statybos etnografiniu namu Lietuvoje.

Kai Rusnė tebuvo miškas
Knygų leidėjas, kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas primena, kad pirmą kartą Rusnės vardas paminėtas 1365 m. Klaipėdos komtūro privilegijoje. Iki tol buvo minimas tik Rusnės miškas. Privilegija leido laisvai kirsti medžius prie Rusnės, tačiau nežinoma, ar ten minimas upės ar miško vardas.
K. Demereckas atskleidžia paslaptį, kad jo 20 metų tyrinėjimai netrukus suguls į knygą, kurioje skaitytojams pateiks iki šiol negirdėtų dalykų: „Rusnės miestelis susiformavo iš dviejų salelių, kurių protekoje buvo dabar jau išnykusi upė Sklada. Pusė dabartinės Rusnės yra pastatyta ant Rusnės upės. Rusnės upė buvo plati, viename jos krante stovėjo bažnyčia ir kelios smuklės, kitas krantas buvo ten, kur dabar stūkso mechaninės dirbtuvės prie Pakalnės upės. Dabartinės Pakalnės upės vardo anuomet nebuvo. Pavadinimą upei davė Pakalnės kaimas“.
K. Demereckas pasakoja, kad atsiradus prekybiniams ryšiams tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Rusnė tapo prekybinio kelio dalimi. Nemuno vandens keliu buvo gabenamos prekės iš Lietuvos į Prūsiją. Nemuno keliu plaukė vytinės (senoviniai burlaiviai), pakrautos grūdų, sėmenų, kailių, buvo plukdomi sieliai. Rusnės miestelis pradėjo augti.
1583 metais buvo atidaryta mokykla. 1648 m. čia veikė 4 smuklės. Rusnė turėjo net savo teismo rūmus. XVIII a. viduryje ypač suklestėjo Rusnėje medienos pramonė.
Rusnė – didžiausias Nemuno deltos miestelis, anuomet buvęs didesnis už Šilutę, vadintas Klaipėdos prieuosčiu. Rusnė turėjo užuomazgų tapti didžiuliu miestu. XIX a. viduryje Rusnėje buvo apie 5000 gyventojų.

Kęstutis Demereckas sako, kad netrukus pasirodys jo leidinys, kuriam medžiagą rinko ištisus 20 metų.

Maitino medienos verslas
Visi garsiausi Klaipėdos medienos įmonių savininkai turėjo išsipirkę savo plotus Rusnėje, Atmatos upės krante. Vienas iš jų buvo Ankeris. Klaipėdos uoste medienos prekyba suklestėjo 1757 metais. Sieliai į Klaipėdą buvo plukdomi pro Rusnę, Klaipėdoje išpjauta mediena patekdavo net į Londoną. Visas medinis Londonas pastatytas iš medienos, praplaukusios pro Rusnę. Iš Londono laivai dėl balasto į Klaipėdą atplaukdavo pakrauti žemių ir akmenų.
Yra užfiksuota, kad į Rusnę buvo atplaukę du medienos prikrauti burlaiviai. Įveikę vandens kelią jūra burlaiviai į Rusnę atplukdė raudonų olandiškų plytų ir čerpių. Nukritęs tinkas nuo vieno seniausioje Rusnės dalyje esančio namo (bemaž priešais dabartinę Rusnės seniūniją) liudija, kad jis yra pastatytas iš olandiškų plytų.
Būta ir krizių. Tada mediena užsigulėdavo saloje, kur veikė kelios lentpjūvės. Vietos gyventojai iš tos medienos susirentė tvirtus trobesius.
Namai be vinių
Rusnės mediniai namai statyti tradiciniu, tik Pamario kraštui būdingu būdu. Mediniai namai būdavo renčiami be vinių. Tokį namą ir šiais laikais pasistatė Violeta ir Kęstutis Demereckai. Pernai jų namą Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pripažino gražiausiu naujos statybos etnografiniu namu Lietuvoje.

Dviaukščiai medinukai Neringos gatvėje.

Demereckai namą statė savo rankomis pagal išlikusius brėžinius bei istorinę medžiagą. Namo statybai buvo išpjauta iš rąstų 16 cm storio tašai. Tašus dėjo ant apatinio vainiko ir įleido į statramsčius. Kampuose jungė, išpjovę kregždės uodegos formos galus, kurie vienas su kitu taip sukimba, kad tvirtinti juos vinimis ar varžtais nė nereikia.
Tokių namų konstrukcija primena dabartinį „lego“. Taip statytą namą nesunku buvo išardyti ir perstatyti kitoje vietoje. Tokie namai buvo statomi visoje Nemuno deltoje ir Kuršių nerijoje. Jie išsiskyrė ypatingu grožiu. Būdavo baltai dažomi kalkėmis, nendrių stogais ir būtinai su žirgeliais ant kraigo – gyvenimo sėkmės ir šeimos saugumo simboliais.
Šiandien Rusnėje žirgelių nebepamatysi, nebent ant brolių Demereckų gyvenamųjų namų. Rusnėje paplito kita keista mada – ant kraigo kelti vienodas gremėzdiškas pjaustytas lentas – ženklus, kurie šiek tiek primena tradicinį lėkį. Tačiau praeityje ant kiekvieno namo buvo skirtingas šeimos lėkis, o dabar, atrodo, kad visuose tuose namuose gyvena vienos šeimos atstovai, nes namai puošti vienodais lėkiais.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite