Išskalbėte banknotą? Nebūtinai jį praradote – ką verta žinoti?

Sugadinti pinigai nebūtinai reiškia prarastas lėšas – tuo įsitikino gyventojas, kuris rado džinsuose išskalbtus banknotus ir kreipėsi į Lietuvos banką. Verta žinoti, kad net ir išskalbti, išblukę ar sulipę banknotai gali būti keičiami, jei atitinka nustatytas taisykles. 

„Svarbiausia, kad būtų išlikę daugiau nei pusė vientiso banknoto ploto ir bent viena atpažįstama apsaugos priemonė. Dėl keitimo sprendžiame individualiai: nestipriai pažeistus banknotus keičiame iš karto Lietuvos banko kasose, o smarkiai sugadintiems banknotams atliekame ekspertizę“, – sako Lietuvos banko grynųjų pinigų ekspertė Ramunė Juzėnienė.

Į Lietuvos banką kreipėsi gyventojas, pastebėjęs, kad skalbimo metu kartu su drabužiais išskalbė ir du 5 eurų nominalo banknotus. Juos rado džinsų kišenėje jau po džiovinimo – banknotų dažai buvo šiek tiek išblukę, popierius praradęs standumą ir šiugždesį, o patys banknotai keliose vietose tarpusavyje sulipo. Lietuvos banko specialistai įvertino išskalbtų banknotų būklę ir nustatė, kad jie atitinka banknotų keitimo taisykles. Abu banknotai buvo pakeisti į naujus – savininkui grąžinta visa 10 eurų suma.

Lietuvos bankas primena, kad net ir vizualiai pažeistų pinigų vertė gali būti atkurta. Svarbiausia, nereikia sugadintų banknotų taisyti patiems: neklijuoti klijais ar lipnia juosta ir nedžiovinti buitinėmis priemonėmis – tokiomis kaip plaukų džiovintuvas ar lygintuvas. Tokie bandymai labai apsunkina ekspertų darbą, dažnai būna sunku atkurti jų vertę. 

Lietuvos bankas keičia banknotus, kurie yra nusidėvėję ar netyčia sugadinti – įplėšti, prirašinėti, išblukę, deformuoti ar paveikti drėgmės. Taip pat vertinamos ir keičiamos monetos, kurių paviršius pakitęs dėl ilgalaikio naudojimo ar aplinkos poveikio, jei yra atpažįstamos pagrindinės jų apsaugos priemonės jų elementai. 

Pinigai nėra keičiami, jei išlikusi tik nedidelė jų dalis, neįmanoma nustatyti bent vienos apsaugos priemonės arba matyti, kad jie buvo tyčia sugadinti ar pažymėti specialiais dažais, naudojamais apsaugai nuo vagysčių.

Sugadinti pinigai priimami Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune. Paslauga teikiama nemokamai. Ekspertizė, jei jos prireikia, atliekama per ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų laikotarpį.

Lietuvos banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite