Išsiruošę į žvejybą, nepamirškite įsigyti leidimo

ŽvejybaLietuvoje vasara yra ne tik atostogų metas, bet ir aktyvus žvejybos sezonas daugeliui žvejų mėgėjų. Primename svarbią informaciją apie žvejybos leidimus.

Žvejo mėgėjo bilietas yra populiariausias žvejybos leidimas, suteikiantis teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiama arba neribojama mėgėjų žvejyba.

Turint žvejo bilietą žvejoti galima ne visuose telkiniuose

Įsigyjant žvejo mėgėjo bilietą būtina įsitikinti, kad vandens telkinyje, kuriame planuojama žvejoti, neišduotas leidimas naudoti žvejybos plotą (neišnuomotas telkinys) ir ar jame neorganizuojama limituota žvejyba. Išnuomotų vandens telkinių sąrašas pagal rajonus skelbiamas ALIS sistemoje. Joje galima rasti ir informaciją, kuriuose išnuomotuose vandens telkiniuose organizuojama limituota žvejyba.

Jei vandens telkinio, kuriame ketinate žvejoti, nerandate išnuomotų vandens telkinių ir vandens telkinių, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, sąrašuose ir jei vandens telkinys nėra privatus, galite žvejoti įsigiję žvejo mėgėjo bilietą. Privačių vandens telkinių sąrašas nėra sudarytas.

Leidimą žvejoti išnuomotame vandens telkinyje galite įsigyti ALIS sistemoje pasirinkę atitinkamą savivaldybę ir vandens telkinį. Paprastai leidimas suteikia teisę žvejoti viename išnuomotame vandens  telkinyje. Vandens telkinio nuomininkas gali suteikti teisę su vienu leidimu žvejoti visuose jo nuomojamuose vandens telkiniuose. Jei tokia galimybė sudaryta, ji bus automatiškai pateikta pildant leidimo paraišką. 

Mėgėjų žvejybos kortelę galite įsigyti ALIS sistemoje  pasirinkę žuvies rūšį ar vandens telkinį, kuriame norite žvejoti. Žvejo mėgėjo kortelė suteikia teisę žvejoti joje nurodytame valstybiniame vandens telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba.

Kur ir kaip įsigyti žvejo mėgėjo bilietą 

Prisijungus prie ALIS sistemos, visus jūsų įsigytus leidimus rasite rubrikoje „Mano leidimai“. Leidimą galima atsisiųsti iš leidimų sąrašo, pasirinkus norimą leidimo tipą ir paspaudus nuorodą „Atsisiųsti“. Reikės nurodyti leidimo numerį, žvejo vardą ir pavardę. Žvejybos leidimo numeris pateikiamas prieš atliekant mokėjimą, o vėliau išlieka mokėjimo patvirtinimo eilutėje „Mokėjimo paskirtis“.

Visų tipų ALIS leidimus galima bet kada atsispausdinti, nes jų duomenys saugomi elektroninėje erdvėje, tačiau to daryti nebūtina. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse numatyta, kad žvejybos vietoje užtenka turėti leidimo numerį ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Leidimą galima išsaugoti  išmaniajame įrenginyje.

Žvejo mėgėjo bilietus ir žvejo mėgėjo korteles žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose taip pat galima įsigyti „Perlo“ terminaluose, parduotuvių „Maxima“ kasose.

Vasarą Lietuvoje žvejoja ir užsienio šalių piliečiai. Jie žvejo mėgėjo bilietus gali įsigyti „Perlo“ terminaluose ir „Maxima“ kasose nurodydami savo vardą, pavardę ir gimimo datą.

Žvejo mėgėjo bilietas kainuoja dviem paroms 3 eurai, mėnesiui – 10 eurų, metams – 30 eurų.

Visų žvejybos leidimų kainos nustatytos Mėgėjų žvejybos įstatymo 11 str.

Žvejoti nemokamai (be mėgėjų žvejybos leidimų) turi teisę asmenys iki 18 metų, pensininkai ir asmenys su negalia, jeigu turi tai patvirtinantį dokumentą.

Privačių vandens telkinių savininkai nustato mėgėjų žvejybos leidimų kainas jiems nuosavybės teise priklausančiuose  vandens telkiniuose. 

Vasarą taikomi žvejybos ribojimai 

Šiuo metu galima žvejoti visas žuvis, išskyrus lašišas ir šlakius. Ungurius draudžiama žvejoti Kuršių mariose, kituose vandens telkiniuose leidžiama sugauti 3 ungurius per vieną žvejybą. Norint žvejoti sykus ar upines nėges, būtina įsigyti žvejo mėgėjo kortelę šių žuvų žvejybai.  Marguosius upėtakius galima žvejoti tik paleidžiant šias žuvis atgal į upę, išskyrus Merkio upės atkarpą nuo sienos su Baltarusija iki Ožkelaičių tilto, kur įsigijus žvejo mėgėjo kortelę galima pasiimti 2 upėtakius. 

Aplinkos ministerijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite