Iš Šilutės rajono apylinkės teismo teliks teismo rūmai

Po reformos Šilutės rajono apylinkės teismas vadinsis Šilutės teismo rūmais ir priklausys Tauragės apylinkės teismui. Šių metų pabaigoje Šilutės teismo teisėjai negaus atlyginimų – trūksta lėšų. M. Jankaus gatvėje, Šilutėje, teismas dirba pasibaisėtinomis sąlygomis, ankštai, o įkurtuvių Lietuvininkų 11, Šilutės centrinėje gatvėje, gali tekti laukti ne vienerius metus.

Dabartinis teismo pastatas.

Čia turėtų būti naujieji Šilutės teismo rūmai.

Kai iš Klaipėdos apskrities Šilutės rajono policijos komisariatas buvo perduotas Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, piktinosi daugelis. Ir Savivaldybės vadovai tam nepritarė, bet… Beje, Šilutėje esanti prokuratūra priklauso tai pačiai Tauragei ir turi griozdišką pavadinimą: Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (Šilutė). Lygiai taip pat griozdiškai pavadintos ir Šilalės prokuratūra, kuri irgi priklauso Tauragės apylinkės prokuratūrai.
Teismų reforma
Iki šių metų pabaigos buvo Klaipėdos miesto ir rajono apylinkės atskiri teismai, kurie nuo sausio sujungiami į vieną darinį. Palangos miesto, Kretingos, Skuodo rajonų apylinkių teismai taps teismo rūmais, priklausančiais Plungės r. apylinkės teismui. Šilutės, Šilalės rajonų apylinkių teismai taps teismo rūmais ir priklausys Tauragės apylinkės teismui.
Laikinai einanti Šilutės rajono apylinkės teismo pirmininkės pareigas Daiva Jazbutienė, paprašyta paaiškinti, kiek teismų reforma palies Šilutės teismą, ar gyventojui bus patogiau, parankiau tvarkyti teisminius reikalus, vienareikšmio atsakymo nepateikė.
„Dar ir teisininkai tebediskutuoja apie tai… Reformos tikslai buvo tokie: kad žmogui būtų patogiau, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau ir kad iš reformos būtų visiems naudingas rezultatas“, – pasakojo 14 metų Šilutėje teisėja dirbanti D. Jazbutienė. Ir ji nusistebėjo nuo kitų metų Šilutės teismui numatytu pavadinimu – Šilutės teismo rūmai.
Pasižvalgius po Šilutės rajono apylinkės teismo patalpas, kurios gerokai apšiurusios, byra sienų ir lubų tinkas, lauposi dažai, grindys primena pokario metų kaimo mokyklos, ko gero, teisėjos nuostabą galima suprasti. Juk ši teisėja šiuose „rūmuose“ triūsia beveik pusantro dešimtmečio. Per tiek laiko sprindžiais matuojamo dydžio kabinete, vargingai atrodančioje teismo posėdžių salėje bei kitose vos žmogui įsisprausti tinkamose patalpose nepasijusi gerbiamu, net jeigu skelbi teisingumą „Lietuvos Respublikos vardu…“
Vadovaus Tauragė
Oficialiai skelbiama, kad iš 49 šalies apylinkių teismų liks tik 12: vienas iš jų bus Tauragėje, jam priklausys teismų rūmai, kurie veiks Šilutėje, Šilalėje.
Asmuo bylinėjimosi dokumentus galės teikti pasirinktuose teismo rūmuose. Tačiau kol kas nepakeista teisinė nuostata, kad bylos nagrinėjamos pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Kol tai nepakeista, tas žadamas pasirinkimas tėra pažadas. Žadama, kad teisėjas, atsižvelgęs į proceso šalių gyvenamąją vietą, bylos nagrinėjimą galės perkelti iš atokesnių rūmų į artimesnius, iš ten, kur bylų daug, dalį jų perduos nagrinėti mažiau bylų turinčiam teisėjui.
Šilutės atveju tai tvarkys Tauragės apylinkės teismas, kuris valdys bylų srautus ir galės juos nukreipti nagrinėti į savo pavaldumo teismo rūmus. Teisėjai turi po daug bylų. Tačiau ką pakeis bylų perdavinėjimas, jeigu teisėjų bus tiek pat, kiek yra dabar? Kol apie reformą tik kalbama, kol ji tik pristatinėjama, o naujovės turėtų prasidėti kitais metais, ko gero, tik kitais metais ir pasimatys realybė, nauda ar taisytinos spragos.
Tauragės apylinkės teismo centriniuose rūmuose dirbs teismo pirmininkas, kuris bus atsakingas ir už pavaldžių teismo rūmų darbą. Šilutės teismo rūmuose dirbs teisėjai, kitas teismo personalas, tik nebus vadovo.
Ar šilutiškiams teisėjams priimtinas toks darbas, kai teisėjai su Tauragėje dirbančiu pirmininku galės bendrauti telefonu arba ten nuvykę (kelionė – ir laiko gaišimas, ir išlaidos)? Tuo stebisi ir patys teisininkai, mat neatsakytų klausimų vis daugėja.
„Gal mes kažko neįžvelgiame, gal reformos eigoje rasis aiškumo…“ – svarstė D. Jazbutienė.

Šilutės apylinkės teismui laikinai vadovauja teisėja Daiva Jazbutienė.

Išsiaiškinus, kad Tauragės apylinkės teismo centriniams rūmams priklausys Šilutės teismo rūmai, kilo klausimas, kodėl Šilutė nepriskirta Klaipėdai. „Stebina sumanymai jungti prie Tauragės. Nei geografiniu, nei administraciniu, nei istoriniu, nei kultūriniu aspektais Šilutės su Taurage niekas nesieja. Šilutę su Klaipėda sieja nusistovėję įvairūs ryšiai“, – sakė D. Jazbutienė, pridurdama, kad gyventojai pas teismo pirmininką turės važiuoti į Tauragę. Galim pridurti, kad net vietovė, kur gyvename daugelį metų, vadinta Klaipėdos kraštu…
„Mano reakcija irgi buvo tokia. Esu už reformas, tačiau Šilutės priskyrimą Tauragei juokais vertinu kaip įprastinį šių pavadinimų painiojimą, tas, kas braižė teritorijas, matyt, tiesiog priskyrė Šilalę ir Šilutę Tauragei nelabai tesigilindamas. Pristatinėjant šią reformą, esu klausiusi: kodėl taip? Gal verčiau būtų buvę sujungti Klaipėdos apskrities teismus, taip pat sumažinus administravimo kaštų, jeigu jau to siekiama?“ – kalbėjo D. Jazbutienė, pažodžiui pristačiusi naują pavadinimą – Tauragės apylinkės teismo Šilutės teismo rūmai.
Tauragės apylinkės teismas bus vadovaujantis. Teisėjai visur dirbs kaip dirbę, tik organizaciniai reikalai perkeliami į Tauragę. Ten bus teismo pirmininkas ir jo pavaduotojas. Šilutėje neliks finansininko, sujungiamos ūkvedžio ir vairuotojo pareigybės, neliks administracijos sekretoriaus. Tad realiai Šilutėje neliks dviejų žmonių, o Tauragėje darbuotojų gerokai pagausės. Anot teisėjos, logiška jungti Šiaulių miesto ir rajono teismus, panašiai yra ir kitur Lietuvoje, nes kai kur abu teismai net ir dirba viename pastate.
D. Jazbutienei Šilutė nėra svetima. Čia ji gimė, nuo 1989 m. dirbo Šilutės teismo posėdžių sekretore, nuo 2003 m. – šio teismo teisėja, dabar laikinai eina Šilutės teismo pirmininko pareigas. „Save laikau šilutiške, mama iš čia kilusi, čia gimiau, nors augau kitur…“ – atviravo teisėja.
Metų gale teisėjai negaus atlyginimų?
„Mūsų teismo situacija yra geresnė negu kitų, nes lapkritį trūksta kelių šimtų eurų visiems atlyginimams išmokėti, o gruodį… Esame gavę šiek tiek pinigų atsiskaityti su darbuotojais dėl nuo sausio suplanuotos reformos, tai yra lašas jūroje. Realybė yra tokia: metams neskiriama tiek pinigų, kiek jų reikia atlyginimams ir mokesčiams. Skiriama mažiau. Nėra jokių priedų, priemokų, premijų. Jau gal 9 metus taip. Gal formuojant biudžetą tikimasi, kad teisėjai, kiti darbuotojai sirgs, bus nedarbingumo dienų, tad susitaupys darbo užmokesčio lėšų. Tačiau tai nė vienais metais neišgelbėjo. Kasmet pinigų pritrūkstame. Šiemet, sausį, mums išmokėjo atlyginimus už gruodžio mėnesio darbą. Tad šių metų darbo užmokesčio fondas tiek ir sumažėjo, o juk nė nebuvo skirta būtinos sumos. Dabar už gruodį teisėjams atlyginimus išmokės sausį, vadinasi, iš kitų metų darbo užmokesčiui skirtųjų lėšų. Ir taip gyvename metai po metų. Teisėjai gauna didesnį atlyginimą, jie neprašys gruodį avansų, tad kitiems teismo darbuotojams, kurie uždirba mažiau, išmokėsime bent avansus. Liūdna, nesmagu žiūrėti žmonėms į akis. Artėja Kalėdos… Turime darbuotojų, kurių atlyginimai 400–500 eurų“, – kalbėjo D. Jazbutienė, priminusi, kad yra teismų, kurie panašiai gyvena, yra ir blogesnių situacijų.
„Žinote, apie teisėjus kalba įvairiai, esą jie daug uždirba, tačiau teismuose dirba ir kitų specialistų, kurie negali būti nustumti todėl, kad dirba teisme…“ – aiškino D. Jazbutienė, nes jau ir teisėjai netyli, nenori taikstytis su abejotina atlyginimų mokėjimo tvarka.
Beje, teisėjams, kurie už dviejų šių metų paskutinių mėnesių darbą šiemet negaus algų, pažadėta mokėti delspinigius. Čia jau mokesčių mokėtojas galėtų supykti, kodėl Teisingumo ministerija nesutvarko atlyginimų išmokėjimo, kai už pradelstą laiką papildomai tenka mokėti delspinigius? 8– 9 metus trunka tokia „unikali“ tvarka, kuri beveik tapo norma? Ir niekam nebado akių visoje Lietuvoje teismuose išmokėtos delspinigių sumos…
Rūmai – bus
D. Jazbutienė paaiškino, kad buvusios Šilutės statybininkų mokyklos pastatas Lietuvininkų g. 11, Šilutėje, kaip ir buvo žadėta, perduotas Šilutės teismo rūmams įrengti. Šiame pastate reformos suteiktas pavadinimas turėtų pasiteisinti. Šio pastato sutvarkymo ir pritaikymo teismo veiklai projektavimas jau eina į pabaigą. Tiesa, šiuos reikalus tvarko Nacionalinė teismų administracija, dirbanti Vilniuje. Laukia viešasis darbų pirkimo konkursas. Jeigu konkurso procedūros neįstrigs, gal tai ilgai neužtruks.
Nacionalinė teismų administracija interneto svetainėje skelbia investicinių projektų sąrašą. Pirmasis – Šilutės r. apylinkės teismo pastato rekonstravimas Lietuvininkų g. 11, Šilutėje. Numatyta rekonstruoti 1188,74 kv. m ploto pastatą, kuriame bus 36 darbo vietos teisėjams ir teismo darbuotojams, 5 posėdžių salės, interesantų aptarnavimo zona „vieno langelio“ principu. Rekonstrukcijai, projektavimui, kitoms inžinerinėms paslaugoms bei ilgalaikiam turtui įsigyti numatyta 1,833 milijono eurų iš Valstybės investicijų programos. Projektas bus įgyvendinamas 2016–2020 metais.
Kartu su D. Jazbutiene pavaikščiojome po dabartinį Šilutės teismo pastatą. Kiek įmanoma, patinkuota, užglaistytos sienų skylės, išklijuota tapetais, padažyta, tačiau nutrupėjusio tinko dėmių nei viduje, nei pastato išorėje nebetvarko. Matyt, neverta išlaidauti, nes laukiama įkurtuvių naujoje vietoje. Senovės skurdas kyšo daug kur. D. Jazbutienės pasiteiravus, ar kur nors Lietuvoje matė tokį ankštą, išvaizda ir morališkai pasenusį, skurdų teismo pastatą, atsakymas buvo: „Ne!“
Verta paminėti, kad Šilutės teismo rūmų įkurtuvės naujame pastate, ko gero, priklausys ir nuo Tauragės apylinkės teismo vadovybės požiūrio bei pastangų.
Iš istorijos
Dabartiniame Šilutės teismo pastate nuo pat jo pastatymo 1880-1900 metais dirbo teisininkai – Šilutės valsčiaus teismo justicijos tarėjas Frydrichas Michalovskis (Friedrichj Michalowsky), nuo XX a. 3-io dešimtmečio iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos – Šilutės teismo advokatas ir notaras Oskaras Šneideraitis (Oscar Schneidereit). Po karo čia įsikūrė liaudies teismas.

Stasė SKUTULIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite