Ir suskrido dainavijon širdys…

choristėsJau seniai „Gilijos“ restorano salėje taip skambiai neaidėjo dainos. Saulėtą birželio popietę čia susirinko moterys, kurias daugelį metų jungė bendras pomėgis, kūryba ir meilė muzikai – buvusio Šilutės švietimo darbuotojų moterų choro dainininkės.

Po dvidešimties metų

Nors nuo tos dienos, kai choras užvertė paskutinį savo veiklos puslapį, praėjo jau dvidešimt metų, laikas neišsklaidė nei prisiminimų, nei bendrystės jausmo. Dvidešimt keturios choristės vėl susėdo prie bendro stalo, dalijosi prisiminimais, dainomis ir išgyvenimais, tarsi sugrįždamos į tuos metus, kai kartu kūrė gražią kolektyvo istoriją.

O istorija buvo turtinga ir prasminga. Choras tapo neatsiejama Šilutės kultūrinio gyvenimo dalimi, pelnė ne vieną apdovanojimą konkursuose, dalyvavo šešiose respublikinėse dainų šventėse, koncertavo Lietuvos televizijoje. Choristėms teko patirti ir tarptautinių susitikimų džiaugsmą – bendrauti su Latvijos vyrų choru, koncertuoti ir keliauti po tuometinę Čekoslovakiją bei Bulgariją.

Kolektyvo pradžia neatsiejama nuo Lietuvos konservatorijos auklėtinės Vandos Valužienės, kuri subūrė chorą ir šešerius metus jam vadovavo. Jos pradėtą darbą tęsė Šilutės meno mokyklos mokytoja Gražina Liaudanskienė. Vėliau dirigento batutą perėmė pedagogas, Klaipėdos kariljono muzikantas Kęstutis Kačinskas ir ilgiausiai kolektyvui vadovavusi buvusi Šilutės meno mokyklos direktorė Rūta Gatelienė.

Šventės metu buvo pagerbti choro vadovai, šiltai prisimintos jau Anapilin išėjusios choristės ir tos bičiulės, kurios dėl įvairių priežasčių negalėjo dalyvauti šiame susitikime.

Ir vėl skambėjo dainos

Tądien dar kartą įsitikinome, kokia stipri yra dainos ir bendrystės galia. Praėjus tiek metų, širdys vėl suskrido dainavijon. Vėl suskambo kadaise kartu dainuotos melodijos, vėl aidėjo liaudies dainos, į kurias lyg žaliosios rūtos vainiką supynėme gražiausius savo prisiminimus.

Ypatingą nuotaiką kūrė Vitos Matulės akordeonas. Jos rankose instrumentas tapo ne tik muzikiniu palydovu, bet ir vedliu į jaunystės metus, koncertų scenas, repeticijų vakarus ir neišdildomas bendrystės akimirkas.

Džiugu, kad net dvylika buvusių chorisčių ir šiandien dainuoja įvairiuose meno kolektyvuose. Tai gražus įrodymas, kad meilė dainai neturi nei amžiaus, nei laiko ribų.

Choro istorija sugulė į metraštį, kuris šiandien saugomas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Tačiau svarbiausias metraštis išliko mūsų širdyse – ten, kur gyvena daina, draugystė, bendri išgyvenimai ir nepamirštamos akimirkos.

Nuoširdžiai dėkoju visoms choristėms už išsaugotą bendrystę, o Raimondai Jaruškevičienei – už pagalbą organizuojant šį jaukų ir prasmingą susitikimą.

Ne veltui poetas Eduardas Mieželaitis yra pasakęs, kad apie ką bedainuotų žmogus, visada ant jo rankų supasi Lietuva. Tą birželio popietę ji suposi ir mūsų dainose, prisiminimuose bei širdyse.

Choro metraštininkė Zina Kuzminskaitė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Saugiausios ateities profesijos: ką pataria rinktis stojantiesiems 2026-aisiais?

profesijos

Besibaigiant prašymų studijuoti priėmimui, abiturientai ieško krypčių, kurios suteiktų ne tik įdomią kasdienybę, bet ir finansinį saugumą. Vis daugiau jaunuolių žvalgosi į technologijų sektorių – vieną iš nedaugelio sričių, kur pradėjus nuo nulio pajamas įmanoma patrigubinti vos per 5 metus. Šį susidomėjimą patvirtina ir naujausios Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įžvalgos: iki 2030-ųjų rinkoje sparčiausiai augs su DI, duomenų inžinerija, kibernetiniu saugumu ir tinklų infrastruktūra susijusios profesijos. Šios sritys išliks stabilios net ir DI automatizuojant dalį užduočių, teigia Daiva Kasperavičienė, „Telia“

Tyrimas: kas šeštas gyventojas neskiria pinigų pomėgiams

milijonieriais

Laisvalaikį dažnai siejame su mokamomis veiklomis – kelionėmis, renginiais, sportu ar kūryba, tačiau ne visi gyventojai turi pomėgį, kuriam reguliariai skirtų pinigų. Toks pasirinkimas gali reikšti skirtingus dalykus: vieniems pakanka nemokamų ar mažai kainuojančių veiklų, kitiems tai gali būti finansinio atsargumo, mažesnių pajamų ar kaltės jausmo leidžiant pinigus sau ženklas. Apie tai, kaip įvertinti savo laisvalaikio įpročius ir suderinti taupymą su gyvenimo kokybe, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Daugiausia pinigų Lietuvos gyventojai skiria kelionėms – taip teigia

Elektrolitai – ne stebuklingas gėrimas. Kada jie iš tiesų padeda, o kada jų nereikia?

elektrolitai

Elektrolitai gali padėti organizmui atkurti skysčių ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą po intensyvaus fizinio krūvio, gausiai prakaituojant ar sutrikus virškinimui. Tačiau augantis jų populiarumas turi ir kitą pusę – šie produktai vis dažniau vartojami be aiškaus poreikio, tikintis daugiau energijos, greitesnio atsistatymo ar net mažesnio svorio. Į vaistinę užsukusi moteris pasakojo mažai valganti, tačiau kasdien gerianti elektrolitus, nes tikėjosi taip gauti reikalingų medžiagų, išlaikyti energiją ir greičiau sulieknėti. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė pabrėžia, kad tokia situacija – pavojingas pavyzdys, kaip

Šilutėje sustabdytame automobilyje rastas 21 galbūt neteisėtai laikomas voras

vorai

Šilutėje sustabdytame Lenkijos piliečio automobilyje policijos pareigūnai aptiko 21 įvairių rūšių vorą, kurių teisėto įsigijimo dokumentų vairuotojas nepateikė. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai paėmė vorus rūšims nustatyti – įtariama, kad dalis jų gali būti saugomų rūšių. Vyksta tyrimas. Liepos 12-osios naktį, iš sekmadienio į pirmadienį, Šilutėje policijos pareigūnai sustabdė Lenkijos piliečio vairuojamą automobilį. Jame aptiko lagaminą su 21 įvairių rūšių voru plastikiniuose induose. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkosaugininkai. Vairuotojas nepateikė vorų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Aplinkosaugininkai pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą,

Taip pat skaitykite