Įprastoje vietoje šalia turgavietės uždrausta statyti mašinas

„Bijok savo norų, nes kartais jie gali išsipildyti“ – sako patarlė. Taip atsitiko UAB Šilutės turgavietės savininkui Alfonsui Vanagui, kuris savivaldybės Eismo saugumo komisijos paprašęs aiškiau pažymėti pėsčiųjų perėjas, priedo gavo ir sustoti draudžiantį ženklą, kuris, jo manymu, čia ne visada reikalingas. Ar tikrai šioje vietoje reikia sustoti draudžiančio ženklo, dar kartą planuojama svarstyti Eismo saugumo komisijos posėdyje.

Prie prašytos sutvarkyti pėsčiųjų perėjos Šilutės turgavietės direktorius Alfonsas Vanagas nuo Eismo saugumo komisijos gavo magaryčių – sustoti draudžiantį ženklą.

Gavo ko neprašęs
Liepos 31 d. Eismo saugumo komisija svarstė Alfonso Vanago prašymą pertvarkyti pėsčiųjų perėją Cintjoniškių gatvėje, ties Šilutės turgaviete, mat pėstieji dažnai atsiduria ties stovėjimo aikštelėje pastatytais automobiliais ir jaučiasi nesaugūs. Cintjoniškių gatvėje turgaus dienomis ties įvažiavimu į UAB „Šilutės komunalininkas“ ir į Šilutės turgavietės teritorijas pėstiesiems nuo vieno šaligatvio iki kito tenka eiti per važiuojamąją dalį apie 25 metrus. Komisija atsižvelgė į verslininko prašymą ir pasistengė padaryti „dar geriau“. Šilutės seniūno pavaduotojo Algirdo Ivanausko siūlymu ties sankryža su Gluosnių gatve, ten, kur žmonės anksčiau statydavo automobilius, atsirado ženklas „Sustoti draudžiama“. Savo pasiūlymą A. Ivanauskas motyvavo tuo, kad stovintys automobiliai apsunkina eismo sąlygas kitiems jo dalyviams.
Alfonsas Vanagas kažkodėl neįvertino tokio komisijos dosnumo. Jį nustebino sumanymas pastatyti sustoti draudžiantį ženklą. „Už tai, kad naujai pažymėjo pėsčiųjų perėjas, esu labai dėkingas Eismo saugumo komisijai, kuri atsižvelgė į mano prašymą. Tik su tuo sustoti draudžiančiu ženklu jie persistengė“, – sakė „Pamariui“ verslininkas.
Jis pasakojo matęs, kad policija ne sykį jau nubaudė iš įpratimo dabar jau draudžiamoje vietoje turgaus dienomis sustojusius vairuotojus. Anot direktoriaus, dėl toje vietoje stovėdavusių automobilių jokių eismo įvykių nėra buvę. Pasak A. Vanago, savaitgaliais, kai veikia turgus, eismo intensyvumas savaime sumažėja, tad būtų galima prie ženklo pritvirtinti lentelę, leidžiančią statyti automobilius savaitgaliais. Už tos lentelės pagaminimą ir pritvirtinimą UAB „Šilutės turgavietė“ sumokėtų savo lėšomis. Be to, rengiami gatvės rekonstravimo projektai. Po rekonstrukcijos ši problema savaime išnyktų.
Aktyvi pozicija
Vairavimo mokyklos „Šoferiukai“ vadovas Albinas Knapkis taip pat stebisi toje vietoje atsiradusiu nauju ženklu. „Niekas niekam ten netrukdo. Turime panašią situaciją Lietuvininkų gatvėje prie šviesoforo ir viskas yra gerai. Tegul darbo dieną toje vietoje Cintjoniškių gatvėje draudžia sustoti, bet savaitgaliais ja važiuojančių mašinų gerokai mažiau ir nėra reikalo žmones skriausti. Tokių neapgalvotai pastatytų ženklų mieste turime ir daugiau“, – sakė jis.
Spalio 23 d. užregistruotas Eismo saugumo komisijai skirtas A. Knapkio siūlymas panaikinti toje vietoje ištisinę geltoną liniją ir prie ženklo pritvirtinti lentelę, leidžiančią sustoti savaitgaliais ir švenčių dienomis, t. y. kad ženklas galiotų tik nuo pirmadienio iki penktadienio.
Su Albino Knapkio nuomone nesutinka Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas. Jis mano, kad sustoti draudžiantis ženklas turi likti: „Ten stovintys automobiliai visada trukdė eismui. Numatyta, kad po gatvės rekonstrukcijos įrengs naują stovėjimo aikštelę ir ta bėda savaime išnyks. Vietos ten tėra 4-5 automobiliams, o paprastomis, ne turgaus dienomis ir taip niekas toje vietoje nesustoja. Pakanka laisvų vietų šalimais esančiose, taip pat ir mokamoje stovėjimo aikštelėje. Nematau dėl to ženklo jokios problemos. Turbūt nori su mašina tiesiai į turgų įvažiuoti…“
Svarstys iš naujo
Eismo saugumo komisijos posėdžiams vadovaujantis Civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas stebisi, kad dėl to ženklo kilo tiek triukšmo. Jo manymu, pasielgti galima įvairiai, R. Renčeliauskas pajuokavo, kad tegul A. Vanagas leidžia automobilius statyti pačioje turgavietėje…
Skyriaus vedėjo nuomone, jeigu anksčiau komisijos priimtas sprendimas atnešė daugiau žalos, negu naudos, niekas nedraudžia aptarti problemos iš naujo ir paieškoti geresnės išeities. Tai numatoma padaryti iki gruodžio 5 dienos vyksiančiame Eismo saugumo komisijos posėdyje.

Vaidotas VILKAS

2 komentarai

  • volfas

    alfonsai ar iki zenklo pastatymo turgadieni bandete vaziuodamas is jutos parduotuves pasukti i kaire?

  • volfas

    dar syki isiterpsiu.jei is naujo apsvarscius bus nuspresta, kad zenklo nereikia arba reikia kitokio. tai butu labai malonu, kad tie, kuriems tas zenklas maiso, susimestu pinigeliu zenklo naikinimui/pakeitimui.as kaip silutes gyventojas nesutinku, kad desimt kartu perstatynetu zenklus uz mano ir uz kitu miestieciu pinigus ir kaskart del skubos ar kai kuriu asmenu neisprusimo reiketu man ir kitiems moketi.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Neprašyti svečiai po kapotu: graužikai vairuotojams gali kainuoti tūkstančius

Atšilus orams ir prasidėjus išvykų į gamtą sezonui, vairuotojų tyko rizika, apie kurią dažnas nė nesusimąsto. Kol automobilis stovi sodybos kieme ar miško aikštelėje, po jo kapotu gali įsikurti nekviesti svečiai. Nors didžiausia grėsme keliuose įprasta laikyti stambius laukinius gyvūnus, draudimo ekspertai įspėja: kur kas mažesni graužikai  automobilių savininkams gali palikti tūkstantines sąskaitas. Pavojus tyko ne tik kelyje, bet ir stovėjimo aikštelėje „Dauguma vairuotojų didžiausią riziką sieja su važiavimu per miškingas vietoves, kai į kelią gali netikėtai išbėgti stirna ar

Kai sveikas gyvenimo būdas tampa našta. Specialistė vardija ženklus, kad persistengėte

vaistininkė

Sveika mityba, reguliarus judėjimas ir kokybiškas poilsis yra svarbūs gerai savijautai, tačiau specialistai pastebi, kad daliai žmonių noras gyventi sveikiau virsta kraštutinumais. Griežti mitybos planai, badavimai, organizmo valymo iššūkiai ar nuolatinis nerimas dėl kiekvieno pasirinkimo gali ne padėti, o sukelti papildomą stresą.   Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, žmonės neretai tikisi greito rezultato, todėl susižavi drastiškais sveikatingumo pažadais. Vis dėlto organizmui tokie pokyčiai gali tapti dideliu iššūkiu. „Drastiški metodai gali duoti daugiau žalos nei naudos. Staigus mitybos ar gyvenimo

Kaip apsaugoti save ir artimuosius, kai dangų skrodžia žaibai?

žaibai

Sinoptikai prognozuoja audringus ir permainingus orus. Daugelyje šalies vietų lis, vėjo gūsiai sustiprės iki 15-17 m/s, kai kur griaudės perkūnija. Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad siaučiant stipriam vėjui, nereikėtų po medžiais, elektros perdavimo bei ryšių linijomis statyti automobilių, negalima artintis prie nutrūkusių elektros laidų. Iš kiemų, balkonų į pastatų vidų reikėtų sunešti lengvai vėjo pakeliamus daiktus, sandariai uždaryti langus ir duris. Esant galimybei, apie vėją būtina informuoti savo artimus žmones, kaimynus, ypač neįgalius ar vienišus vyresnio amžiaus žmones. Pavojingiau gyvenantiems kaime

Perkūnijos jau pakeliui: kaip apsaugoti namus nuo netikėtų elektros šuolių?

žaibas

Pirmosios pavasarinės perkūnijos Lietuvoje jau girdėjosi. Tai žymi ne tik audrų sezono pradžią, bet ir laiką, kuomet namuose dažniau „sudega“ elektronika. Specialistai perspėja, kad net ir kelių sekundžių įtampos šuolis gali sugadinti televizorius, kompiuterius, šildymo sistemas ir išmaniuosius įrenginius. Kai kuriais atvejais nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. Draudikai ir elektros inžinerijos ekspertai ragina gyventojus dar prieš vasaros audras pasirūpinti tiek techninėmis apsaugos priemonėmis, tiek įvertinti būsto draudimo apsaugą. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, nors žaibo ir perkūnijos sukeltos žalos sudaro nedidelį

Taip pat skaitykite