Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

PikžirnienėVilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą. 

Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus.

1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu atkūrę tarpukariu gyvavusią Lietuvos gydytojų draugijų sąjungą šalies medikai tęsia šios sąjungos veiklą – ir jau ne kartą savo aktyvia, pilietiška pozicija, viešais pasisakymais, renginiais, derybomis su šalies sveikatos politikos strategais gynė atstovaujamų medikų interesus, ragino politikus rūpintis svarbiausia valstybės vertybe – žmogumi ir jo sveikata.

Lietuvos gydytojų sąjunga aktyviai dalyvauja formuojant Lietuvos sveikatos politiką ir nuolat siūlo šalinti opius jos skaudulius. O skubiai spręstinų problemų – daug: nepakankamas sveikatos apsaugos sistemos finansavimas, jaunų medikų, ypač rajonuose, stygius, menkas ir netolygus sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimas, sudėtingos darbo sąlygos, milžiniškas darbo krūvis.

Per 20 metų

Gydytoja A. Pikžirnienė savo veiklą LGS pradėjo 1997 m. Per dvidešimt A. Pikžirnienės vadovavimo metų Šilutės LGS filialas buvo vienas gausiausių Lietuvoje ir vykdė aktyvią veiklą. Garbingą įvertinimą pelniusi  gydytoja priminė svarbiausius dalykus, kuriuos LGS, bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis, pasiekė per 20 metų laikotarpį.

LGS pirmą kartą Vyriausybės pradėjo reikalauti didinti finansavimą sveikatos apsaugai, atlyginimus – medicinos darbuotojams. Ir tai buvo padaryta etapais, per penkerius metus. Tuo tikslu buvo organizuoti 3 piketai prie Seimo ir Vyriausybės rūmų dalyvaujant ir LGS Šilutės filialo nariams.

Ne vienerius metus trukęs darbas nenuėjo veltui, LGS pavyko išsireikalauti, kad Lietuvos gydytojų atlyginimai būtų keliami ir jie yra nuolat keliami iki šiol.

Kitas svarbus dalykus, kurį pavyko pasiekti LGS – šakos kolektyvinė sutartis. Šilutės LGS filialas vienas iš pirmųjų respublikoje pirmą kartą pasirašė kolektyvinę sutartį su ligoninės administracija ir kita profesine sąjunga. Kolektyvinė sutartis skirta gerinti Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje veikiančiose įstaigose dirbančių darbuotojų ekonomines, darbo ir socialines sąlygas, darbo organizavimą grįsti šiuolaikiniais darbuotojų motyvavimo principais, didinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, stiprinti socialinę partnerystę Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje veikiančiose įstaigose.

Trečias svarbus dalykas, tai žalos atlyginimo „be kaltės“ įstatymas, garantuojantis gydytojo teisę dirbti laisvai, įteisinantis medicininės klaidos galimybę.

„Nuolat didinami paslaugų įkainiai, sveikatos apsaugos finansavimas, šakos kolektyvinė sutartis, Žalos atlyginimo be kaltės įstatymas tai tarsi trys banginiai ant kurių stovi Lietuvos gydytojų sąjunga“, – sakė gydytoja A. Pikžirnienė.

Iš šventinio renginio grįžusią gydytoją Audronę pasveikino Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus. Jis kartu su kolegomis pasidžiaugė garbingu Šilutės ligoninės gydytojos įvertinimu ir neabejotinais ilgamečio darbo LGS rezultatais.

Šilutės ligoninės administracijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite