Šilutėje, prie Šyšos upės, įsikūrusiuose privačiuose Pamario senjorų slaugos ir globos namuose pasitiko besišypsančios darbuotojos ir ant sienų iš gėlyčių sudėlioti skaičiai 90 ir 95. Dvi šių namų gyventojos tądien šventė savo gimtadienius. Ant stalo garavo kava, puikavosi legendinis skanėstas „Skruzdėlynas“.

Aldona Kalinauskienė (kairėje) ir Bronė Kuskienė su sveikintojais.

Netrukus pasirodė jubiliatės: Aldona Kalinauskienė ir Bronė Kuskienė. Pasipuošusios ir besišypsančios. Jubiliates pasveikino Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.
Išsaugojo meilę žmonėms
Aldona Kalinauskienė gimė Karališkių kaime (Anykščių r.). Tėvai turėjo tik dvi dukteris, tad 20 ha ūkyje triūsti tekdavo ir dukroms. Teko paganyti ir gyvulius, kad tik galėtų kokį gražesnį drabužį įsigyti. Baigusi keturias pradinės mokyklos klases, pasakė tėvams, kad labai norėtų mokytis, tėvai tokiam dukros norui neprieštaravo. 1952 m. baigusi Vilniaus universitetą, atvyko darbuotis į Šilutės pirmąją vidurinę mokyklą.
Devyniasdešimtmetė Aldona vis dar domisi politika, žiūri įvairias televizijos laidas. Apgailestauja, kad pablogėjus regėjimui (po daugelio metų, praleistų prie knygų ir daugybės mokinių sąsiuvinių) nebegali skaityti. Džiaugėsi, kad šalia esantys žmonės jai labai geri. Pažinojusieji mokytoją A. Kalinauskienę ją mena, kaip labai puikios kvalifikacijos lituanistę, daug dėmesio skyrusią kalbos ugdymui. Kukliai apsirengusi, paprastai susišukavusi mokytoja buvo labai mėgstama mokinių.
Mokytoja ir dabar žavi bendravimo paprastumu, minčių sklandumu, išsaugota išskirtine kalbos dovana, meile žmonėms ir gimtinei Lietuvai. Pasakojo, kad gyvena gražiame kambaryje, kur už lango netrukus prasiskleis magnolijos žiedai. Penktadieniais atvažiuoja dukra, papasakoja apie anūkę, gyvenančią užsienyje. Moteris nuoširdžiai džiaugėsi dovanomis ir mielai fotografavosi.
Prabėgę metai tarsi kažkur dingo…
Metai neslegia
95-erių Bronė Kuskienė gimė Vainuto miestelyje. Augo devynių vaikų šeimoje. Visiems teko daug ir sunkiai triūsti tėvų ūkyje: šerti ir melžti karves, ganyti gyvulius, kad galėtų išgyventi didelė šeimyna. Būsimasis vyras Petras buvo šilutiškis, tad gyvenimo kelias ir atvedė į Šilutę.
Su ašaromis akyse moteris prisiminė dešimtmetį, praleistą tremtyje. Pasakojo, kad išvežė su trimis sūnumis ir vyru, o grįždami parsivežė dar ir tremtyje gimusią dukrytę. Gyvenimas nelepino, teko iškęsti daug vargo, kentėti badą ir šaltį. Lietuvoje vėliau gimė dar du vaikai. Užaugino šešis vaikus – tris sūnus ir tris dukras. Buvo namų geroji dvasia.
Su vyru (prieš 20 metų jis iškeliavo Anapilin) daug metų giedojo bažnyčios ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo chore „Pamario aidas“. Mėgo ir namuose padainuoti. Šiandien garbingo jubiliejaus sulaukusi Bronė džiaugiasi dvidešimčia vaikaičių ir penkiolika provaikaičių. Labai atgyja, kai atvažiuoja sūnus Povilas su marčia (kiti du sūnūs jau iškeliavę Anapilin).
Neskubėjome išeiti iš jaukių namų. Vis norėjosi dar ko nors paklausti, kol atmintis gyva ir gyvas žodis sklinda į mūsų širdis.
Birutė Morkevičienė