Žuvų neršto ir migracijos, paukščių perėjimo metu žemės savininkai, norintys savo teritorijoje susitvarkyti vandens telkinių pakrantes, turėtų palaukti. Aplinkosaugininkai primena, kad nuo kovo 15 d. draudžiama atlikti vandens telkinių tvarkymo darbus. Šis draudimas tęsis iki birželio 30 d. Patariama vandens telkinių pakrantes tvarkyti vasaros pabaigoje, bet kol dar nėra prasidėjęs lašišinių žuvų nerštas ir migracija, kuri trunka nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 31 d.  

Draudimo laikotarpiu nereikėtų valyti ar tvarkyti pakrančių, pavyzdžiui, pjauti ir šalinti vandens augalų, pilti mineralinio grunto (smėlio, žvyro ar pan.) ant vandens telkinio dugno, įrenginėti dirbtinių nerštaviečių ir kt. Darbai, kurių šiuo laikotarpiu negalima atlikti, nurodyti Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų apraše.  

„Labai svarbu ne tik laikytis nustatytų reikalavimų, bet ir atsakingai elgtis su tvarkymo metu susidariusiomis atliekomis. Nesurinkta vandens augalų biomasė supūva vandens telkinyje, todėl toks pjovimas nė kiek neprisideda prie vandens telkinio kokybės ir aplinkos gerinimo. Atvirkščiai, tik užteršia ir sudrumsčia vandenį arba, jei susmulkinami ir paskleidžiami augalų šakniastiebiai ir pumpurai, net paskatina vandens augalijos plėtimąsi“, – teigia Panevėžio valdybos Biržų aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Elona Pipiraitė.  

Svarbu žinoti, kad… 

Vandens telkinių tvarkymo ribojimai netaikomi: vykdant darbus miestų ir miestelių teritorijose, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos rekreacinėms teritorijoms. Ribojimai apima tik draudžiamų darbų laikotarpius; valstybės strateginiuose dokumentuose patvirtintoms įgyvendinti veikloms: vandens telkinių būklės ir žuvų migracijos sąlygų gerinimui; melioracijos reikmėms sureguliuotų upių tvarkymui ne saugomose teritorijose; laivybai, ekstremalių situacijų metu ar šalinant padarinius, melioracijai / statybai; priešgaisrinei, kūdroms, jūrai, krašto ar valstybės sienos apsaugai. 

Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo pirmame priede pateikiama informacija, kada būtina teikti pranešimą arba gauti pritarimą projektui. Pranešimas arba projektas (įskaitant ir melioracijos projekto apsauginę dalį) teikiamas Aplinkos apsaugos agentūrai, kai tvarkomas sureguliuotas upės ruožas ar keli jos ruožai nėra saugomoje teritorijoje. 

Net jei darbai buvo atlikti leidžiamu laikotarpiu, pašalinta augalija ir dugno nuosėdos negali būti sandėliuojamos, šalinamos ar paskleidžiamos vandens telkiniuose, pelkių ir šaltinynų teritorijose, akmenynuose, natūraliose pievose, saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, potvynių užliejamose teritorijose ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. 

Iškastas dugno nuosėdas ir nupjautos vandens augmenijos biomasę būtina iš karto surinkti ir išvežti sutvarkyti už vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos. 

Norint naudoti ar perduoti dugno nuosėdas tręšimui žemės ūkyje, reikia atlikti dugno nuosėdų tyrimus ir užtikrinti, kad tręšimui žemės ūkyje būtų naudojamos tik mažiausią sunkiųjų metalo koncentraciją turinčios dugno nuosėdos, t. y. I kategorijos dugno nuosėdos (dugno nuosėdos skirstomos į kategorijas pagal sunkiųjų metalų koncentraciją. Daugiau informacijos apie jas – lentelėje). 

Pakrantėje augančių želdynų tvarkymas  

Gyventojai vandens telkinių pakrantės tvarkymą neretai sieja su pakrantėje augančių medžių kirtimu, krūmynų ar išvartų šalinimu. Pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą tokie darbai nelaikomi tiesioginiu pakrantės tvarkymu. Tvarkant ar šalinant pakrantės želdynus privaloma vadovautis Želdynų įstatyme įtvirtintais reikalavimais. 

Želdinių tvarkymą prižiūri savivaldybių administracijos. 

Gyventojai tvarkydami vandens telkinių pakrantes taip pat turėtų atkreipti dėmesį ar tvarkoma teritorija yra vandens telkinys, ar ji patenka į paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną ar juostą. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme išskirtos sąlygos, kurių privaloma paisyti tvarkant paviršinius vandens telkinius, jų apsaugos zonas ir juostas. 

Atsakomybė 

Atsakomybė gali būti taikoma pagal ANK 264 str. 1 d. t. y. įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 290 eurų, atsižvelgiant į tai, ar yra pažeista pakrantės apsaugos juosta, arba pagal 256 str. 7 d. t. y. baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1 450 eurų. 

Į kylančius klausimu jums atsakys Aplinkos apsaugos departamento specialistai tel. +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

Aplinkos apsaugos departamento inf.