Įamžinta Gorainių praeitis, pasidžiaugta kuriančiais šiandieną
Gorainių kaimo bendruomenė šventė vietovės 400 metų paminėjimo, mokyklos įkūrimo 95-metį ir tradicinę šio kaimo šventę – Onines.
Gorainiams svarbi data išskaptuota ąžuolinėje lentoje, pritvirtintoje prie akmens. Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus ir Gorainių bendruomenės pirmininkė Salomėja Pakalnienė atidengė paminklinį akmenį, jį pašventino Vainuto parapijos klebonas Dainoras Židackas.
Šventės dalyviai rinkosi tradicinėje vietoje, prie buvusios mokyklos. Daugelis užėję į mokyklą, kurioje dabar šeimininkauja bendruomenė, galėjo pasinerti į vaikystės prisiminimus. Apie mokyklą mena koridoriuje esančių stendų užrašai ir klasės dienynų, parvežtų iš Vainuto gimnazijos archyvų, paroda.
1953-1954 mokslo metų dienyną atsivertusieji rado mokytojos Vingytės ir tų metų moksleivių pavardes. Šiame pastate mokykla veikė nuo 1957 metų, prieš tai ji buvo Petrošių sodyboje, dar anksčiau – vadinamojoje Raštutinėje. Prisiminimus spalvino ant mokyklos pastato surengta auksarankės gorainiškės Onos Vingienės kryželiu siuvinėtų paveikslų paroda.
Gorainiškius šventės proga pasveikino LR Seimo narys Remigijus Žemaitis, Artūro Skardžiaus palinkėjimus ir dovaną perdavė jo patikėtinė. Gražių žodžių susirinkusiems negailėjo Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Tarybos nariai, kiti.
Kraštietis Ipolitas Petrošius, Lietuvoje žinomas kompozitorius, muzikantas, pedagogas į gimtinę atvyko su gražiausiais linkėjimais ir šiemet išleista knyga „Gorainių kaimui 400 metų. O Petrošiams?..“. Kraštiečio anūkėlė Rasa užgriežė smuiku, o I. Petrošius, palinkėjęs stiprybės, darnos, užtraukė Gorainių himną.
Meras V. Laurinaitis pasveikino bendruomenės pirmininkę S. Pakalnienę, padėkos raštus įteikė aktyviausiems bendruomenės žmonėms: Arūnui Šimeliui, Jūratei Kvietkauskienei, Veronikai Tverskienei, Nijolei ir Antanui Auksoriams.
Vainuto seniūnas V. Mockus dėkojo už bendruomeniškumą Nijolei ir Antanui Auksoriams, Sonatai ir Petrui Remeikiams bei Marytei Janavičienei. Padėkota darnioms, gražiai vaikus auginančioms šeimoms: Sonetai ir Egidijui Juodženčiams, Praksedai ir Tomui Bagdonams, Vilijai ir Antanui Keserauskams (Nuotraukoje – Nijolė ir Antanas Auksoriai).
Gorainių bendruomenės pirmininkė Salomėja Pakalnienė įsitikinusi, kad tyrinėtojai dar ne viską žino apie Gorainius, ir ateityje gali išaiškėti, kad vietovė yra dar senesnė. Nėra aiškumo ir dėl vietovės pavadinimo kilmės. Manoma, kad Gorainiams vardą galėjo duoti kunigai Aleksandrai Gorainiai – vienas gyvenęs Tilžėje, kitas buvo baigęs Žemaitijos vyskupų seminariją. Neatmetama galimybė, kad pavadinimas kilo nuo aukštumos. Gorainiškiai, norėdami pasiekti Vainutą ar Bikavėnus, turi leistis žemyn.
Dar viena versija, kad pavadinimą davė maras, po kurio liko didelis skausmas – rusiškai „gore“. Pasak S. Pakalnienės, kalbama, kad po maro kaime teliko 4 gyventojai.
Varduvininkės Onos į šventę atvyko išpuoštu vežimaičiu. Jas sutiko akordeonu griežęs Kazys Budrys. „Šventa Ona – duonos ponia“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“, „Šventa Ona – gera žmona: duoda pieno po uzboną“, – liaudies posakius priminė šventės vedėja Indrė. Oninės seniau vadintos prinokimo švente, žmonės sakydavę: Nokis, Sirpstas.
Varduvininkėms įteikta gėlių, padovanota bitininko K. Budrio medaus, kiekviena Ona papuošta šermukšnių karoliais.
Laima PUTRIUVIENĖ