Į Tyliąją gatvę įsėlino gaisro liepsnos

Juškaičių kaime, Tyliojoje gatvėje, gyvenantys ir ūkininkaujantys Lina ir Mindaugas Balčiauskai, kaip ir kiekvieną rytą, šį pirmadienį atsikėlę pusę septintos, padėję susiruošti ir išlydėję į mokyklą vaikus, susėdo gerti arbatos ir aptarti artėjančios dienos darbų.

Sutuoktiniai prie arbatos puodelio rikiavo dienos darbus. Linos mintyse sukosi ne visai eilinio pirmadienio darbai ir rūpesčiai. Po dienos darbų Žemaičių krašto etnokultūros centre ji planavo su šeima ir artimaisiais eiti į bažnyčią, kur jau buvo užsakytos šv. Mišios prieš 9 metus Anapilin išėjusiai Mindaugo mamai.
Kartoninėje dėžėje ramiai snaudė kalytės prieš dvi savaites atvesti šuneliai. Rūpestingoji kalytė šunelius labai saugo. Prie ūkinių pastatų pririštas sukiojosi sargusis Reksas. Mindaugas rikiavo ūkinius darbus. 20 ha iš tėvų paveldėtos žemės nepakanka, todėl dar 40 hektarų nuomojasi. Viską dirba savo rankomis, sukasi kaip išmano. Augina mėsinius mišrūnus jaučius, karves, turi arkliuką ir žemės ūkio technikos, užteks paruošto pašaro gyvuliams sočiai žiemoti…
Sutuoktinių mintis nutraukė reginys per virtuvės langą – kylantys dūmai…
Nesuprato iš kur jie, juk krosnies dar nekūrė… Šmėkštelėjo mintis apie vištidę, kur nakčiai palieka šviesą nuo šeškų ir kitokių neprašytų svečių apsisaugoti. Mindaugas išskubėjęs į lauką pamatė, kad dūmai veržiasi iš senojo ūkinio pastato. Greta jo stovi dar vienas ūkinis. Senajame laikė pririštus gyvulius, kitame – palaidus. Žmonai sušuko, kad skambintų pagalbos.
Lina skubiai surinkusi numerį 112 norėjo šaukte iššaukti apie reikalingą pagalbą, tačiau moters balsas vis klausinėjo Linai atrodančių bereikšmių klausimų: ar ji ir yra ūkininkė, ar turtas priklauso jai… Skambino penkios minutės po aštuonių, o pirmoji gaisrinė, pasak Linos, atvažiavo 40 minučių po aštuonių ir, tikriausiai, buvo iš Žemaičių Naumiesčio…
Dar vėliau atvažiavo kitos Šilutės rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos. Kol atvyko gaisrininkai gaisro gesinti atskubėjo pro šalį važiavę energetikai. Jie padėjo nutempti, kaip tyčia nesikuriantį traktorių, stovėjusį prie vieno iš ūkinių pastatų. Energetikai padėjo ne tik gesinti, bet ir patys dar kartą skambino kviesdami gaisrininkus. Į gaisrą atskubėjo kaimynai, giminės. Netruko sužinoti šyliškiai. Ką jau šyliškiai. Po kelių valandų netilo Linos telefonas, skambino tolimiau gyvenantys giminės, net brolis iš Airijos…
Sodybos šeimininkė neslepia, kad iš šalies gaisrininkų darbas jai neatrodo sustyguotas. „Ugnis plieskė, o iš gaisrininkų šlangų vandens srovė lyg sliekas“, – tarstelėjo Lina mananti, kad buvo galima išsaugoti antrojo pastato nors dalį.
Gaisras kilo senajame ūkiniame pastate, vėliau persimetė į kitą. „Čia mano tėvo gimtinė. Gimė, augo, sukūrė šeimą. Tėvai čia ūkininkavo, vargo. Niekada nebuvo lengva“, – atsidūsta Mindaugas, prisimindamas, kad mamai teko patirti ir tremtinės dalią.
Mindaugas, likęs gyventi kaime, sukūrė šeimą ir ūkininkauja tęsdamas tėvų tradiciją. Tėvų sodybą rekonstravo, nuolat ją puoselėjo, net nuo laiko sukrypusio kryžiaus vietoje pastatė naują, metalinį. Akį traukiančios sodybos aplinką kūrė meno gyslelę turinti Lina.
Balčiauskai pastatus ir gyvulius buvo apsidraudę. Šeima kartą jau patyrė, ką reiškia gaisras. Pasakoja, kad bemaž prieš 10 metų, gruodžio 13-ąją liepsnos prarijo ūkinį pastatą su visais gyvuliais. Lina tuo metu laukėsi dukrelės. Ji stebisi, kad likimas atseikėjo jai tiek daug išbandymų. Sako, jei surašytų viską, būtų skaitomas romanas. Neseniai 35-metį atšventęs Mindaugas nepraranda savitvardos, sako: „Rankas turiu, atstatysiu ūkinius pastatus. Tik gaila, kad teks sumažinti gyvulių. Su likusiais pašarais nepavyks visų per žiemą iššerti“.
Gaisro ugnys prarijo per 200 rulonų pašaro, 12 galvijų.
Apie Balčiauskus kaimynai ir giminės atsiliepia tik geriausiais žodžiais. Sakė, kad jie darbštūs, nuoširdūs, atviri ir gyvenimu besidžiaugiantys žmonės.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • jo

    Baisi nelaimė, ką ir besakyt. Tegul žmonės tai ištveria, pakelia, jiems stiprybės. Nelaimės ateina nepasibeldę.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite