Į Nerį paleista Rusnėje užaugintų retų aštriašnipių eršketų

Į Nerį Elektrėnų savivaldybėje paleista itin retų žuvų – aštriašnipių eršketų. Karageliškių stovyklavietėje bus įveista 5 tūkst. eršketų metinukų, kurių vienas sveria apie 30 gramų.

Žuvys paaugintos Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Ši žuvų rūšis 2011 m. įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą bei yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Eršketų veisimas Neryje – tai tarptautinės konferencijos „Baltijos aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus) išteklių atkūrimas: iššūkiai, grėsmės ir perspektyvos“, kuri spalio 12–13 d. vyko Klaipėdoje, praktinė dalis.

Rūpinasi karališkomis žuvimis

Saugomų vertingų žuvų – aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimui Baltijos jūroje ir į ją įtekančiose upėse skiriamas didelis dėmesys. Šiais klausimais Žuvininkystės tarnyba bendradarbiauja su Vokietija, Lenkija, Estija, Latvija ir kitomis Baltijos jūros regiono valstybėmis, kurioms rūpi šių karališkų žuvų išsaugojimas.

Lietuviai yra vieni aktyviausių aštriašnipių eršketų augintojų Baltijos šalyse. Lietuvoje patvirtinus nacionalinę aštriašnipio eršketo (lot. A. oxyrinchus) išteklių atkūrimo programą, šios žuvys auginamos nuo lervutės iki reproduktoriaus žuvivaisos skyriuje Rusnėje. Į laisvę paleidžiami eršketai žymimi išoriniais žymekliais, suteikiančiais daug informacijos apie šias žuvis.

Per dešimt metų Lietuvos upėse jau įveista per 265 tūkst. aštriašnipių eršketų. Šių metų pavasarį aštriašnipių eršketų metinukų buvo papildytos Neries ir Šventosios upės. Iki spalio mėnesio pabaigos bus paleista dar 25 tūkst. eršketukų.

Aštriašnipių eršketų lervutes pernai Žuvininkystės tarnybai dovanojo Vokietijos valstybinis žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų institutas. Kitąmet iš Vokietijos vėl planuojama atsivežti apie 100 tūkst. aštriašnipių eršketų lervučių.

Po 15 metų gali sverti iki 100 kg

Vidutinis šią savaitę į Neries upę išleidžiamų aštriašnipių eršketų svoris apie 30 gramų. Praėjus 15–20 metų, šių karališkų žuvų svoris gali siekti net iki 100 kilogramų. Subrendę aštriašnipiai eršketai, tikimasi, grįš į Lietuvos upes neršti.

Bet kol tai įvyks, Rusnėje toliau sėkmingai formuojama motininė banda tolimesniam dirbtiniam aštriašnipių eršketų veisimui Lietuvoje. Didžiausias šiuo metu skyriuje užaugintas reproduktorius sveria 47 kg. Jis yra 10 metų amžiaus. Ikrus iš lytiškai subrendusių eršketų specialistai tikisi išgauti po 4–5 metų, nors natūraliai gamtoje aštriašnipiai eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite