Į gydymo įstaigas Lietuvoje bus pritraukta beveik 1,5 tūkst. medikų

Atsiliepusios į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kvietimą ir užsitikrinusios finansavimą, per artimiausius 5-erius metus savivaldybės įvairiomis formomis pritrauks beveik 1,5 tūkstančio medikų į vietos gydymo įstaigas. Tam bus panaudota apie 17 milijonų eurų investicijų iš Europos socialinio fondo+ ir bendrojo finansavimo lėšų.

„Per artimiausius penkerius metus šalies savivaldybės sulauks realios pagalbos pritraukiant ir išlaikant medikus – priemonė prisidės net prie beveik pusantro tūkstančio įvairių specializacijų specialistų motyvavimo rinktis darbą konkrečioje gydymo įstaigoje ar savivaldybėje. Tokia priemonė taikoma pirmą kartą. Reikia pasakyt ir kitą. Nors viešojoje erdvėje dažnai nuskamba medikų trūkumo, ypač regionuose, naratyvas, deja, iš kvietimo rezultatų matome, kad ne visas potencialas buvo išnaudotas. Finansinės galimybės suteikė progą pritraukti bent trečdaliu daugiau medikų, tad aktyvioms savivaldybėms bus suteikta papildomų galimybių“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.

Teikti paraiškas sveikatos priežiūros specialistams pritraukti ir išlaikyti buvo pakviestos visos 60 Lietuvos savivaldybių. 53  atsiliepė ir pasinaudojusios galimybe galės papildyti reikalingas medikų gretas.

Iš viso tokiu būdu numatoma pritraukti  apie 1500 sveikatos priežiūros specialistų, iš jų per 920 bendrosios praktikos slaugytojų, arti 150 šeimos gydytojų, per 130 slaugytojų padėjėjų, apie 70 išplėstinės praktikos slaugytojų.

Kaip atkreipia dėmesį SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, siekdamos į savo gydymo įstaigas pritraukti medikų, šalies savivaldybės galėjo pretenduoti į finansavimą įvairioms veikloms. „Pati populiariausia tapo studijų, rengiančių bendrosios praktikos slaugytojus, finansavimas. Tokiu būdu numatoma pritraukti daugiau kaip 600 būsimų medikų“, – pristato ji.

Dar apie 320 būsimų bendrosios praktikos slaugytojų planuojama pritraukti per stipendijų mokėjimą studentams. Per stipendijas mokiniams, besimokantiems slaugytojo padėjėjo modulinėje profesinio mokymo programoje, numatoma prisitraukti papildomai daugiau kaip 100.

Taip pat tarp populiarių finansuotinų veiklų – darbo užmokesčio priedų mokėjimas gydytojams rezidentams, studijuojantiems šeimos medicinos rezidentūros studijų programoje (apie 75 medikai), šeimos medicinos rezidentūros studijų kainos apmokėjimas (planuojama pritraukti apie 65 asmenis), stipendijos išplėstinės praktikos slaugos studentams (iš viso apie 46).

Iš viso kvietimui skirta bendra finansavimo suma siekė beveik 23 mln. eurų, vienam projektui įgyvendinti numatyta iki 383 tūkst. eurų suma. Tarp į kvietimą neatsiliepusių savivaldybių – Kalvarijos, Kauno rajono, Kazlų rūdos, Neringos, Radviliškio rajono, Rietavo, Zarasų rajono savivaldybės.

SAM primena, kad jos renkamais duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose 2024 m. III ketv. iš viso trūko 450 sveikatos priežiūros specialistų (316 gydytojų  (iš jų 43 šeimos gydytojų), 70 slaugytojų ir 64 kitų sveikatos priežiūros specialistų). Valstybės kontrolės pernai atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų.

Todėl išanalizavusi esamą situaciją, SAM parengė ir įgyvendina veiksmų planą, kuris padės mažinti sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu ir mažinti tam tikrų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą. Veiksmų planas numato sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, rengimo, pasiskirstymo ir pritraukimo stebėsenos vykdymą, sveikatos priežiūros specialistų prognozavimo ir planavimo tobulinimą, priemones sveikatos priežiūros specialistų įgalinimui, pritraukimui ir išlaikymui.

SAM Komunikacijos skyrius

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite