Gedulo ir Vilties dieną: tuomet, prieš 76-erius metus…

Šių metų birželio 14 d., kuri minima kaip Gedulo ir Vilties diena, paminėtos tremčių 76-osios metinės. 1941 m. birželio 14 d. Sovietų sąjunga pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sibirą. Buvo ištremta daug to meto politikų, kitų visuomenės veikėjų, tarp kurių – ir antrasis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo vežami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 tūkst. žmonių, apie 28 tūkst. iš jų žuvo. Ir Šilutės rajone gyvena žmonių, ištvėrusių ilgas savaites trukusią baisią kelionę į tremtį traukinio vagone, ištvėrusių sunkų darbą, kūrimąsi šaltyje, gyvenimą pusbadžiu bei artimųjų mirtis.
Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kitą sunkų fizinį darbą. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Birželio 14oji paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.


Rusnėje
Rusnėje, kapinėse, ant Amžinybėn išėjusių tremtinių kapų Gedulo ir Vilties dieną uždegta žvakelių. Jų liepsnelės pleveno ant 23 tremtinių kapų. Tokiu atminimo akcentu šią reikšmingą Lietuvos istorijos dieną nusprendė pažymėti Salos etnokultūros ir informacijos centras.


Žemaičių Naumiestyje
Didelis būrys Gedulo ir Vilties dienos minėjimo dalyvių sustojo bendrai nuotraukai prie Žemaičių Naumiestyje pastatyto paminklinio akmens tremtiniams prisiminti. Uždegta žvakelių, padėta gėlių. Nuo tremties pradžios prabėgo jau 76 metai, tad svarbus kiekvienas prisiminimas, detalė, smulkmena, nes kančios ir vargai pakirto tremtinių sveikatą, atėmė jėgas, jie vienas po kito išeina Amžinybėn.
Minėjimas prasidėjo Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje, kur susirinko naumiestiškių tremtinių, kalbėta apie Lietuvos istorijoje juodomis raidėmis įrašytą tremčių datą. Seniūnas Virginijus Stasiulis akcentavo, jog skaudžios praeities pamokos turi būti ypač vertinamos šių dienų jaunimo ir visų, kurie nepatyrė tremties baisumo.


Švėkšnoje
Švėkšnos tradicinių amatų centras „Pamariui“ pateikė šią informaciją apie surengtą išskirtinį Gedulo ir vilties dienos minėjimą:
„Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai, už juos aukojamos Šv. mišios, skaitomi jų vardai ir pavardės bei dalinamasi prisiminimais. Švėkšnos miesteliui ši diena taip pat labai svarbi ir įsimintina, nes 1948 m. naktį į ant Parakaunyčios kalno stovėjusią daržinę buvo surinkti ir uždaryti į Sibirą tremiami Švėkšnos valsčiaus žmonės.
Tradicinių amatų centras Švėkšnoje jau trečius metus kviečia visus rajono gyventojus ant kančios simboliu tapusio Parakaunyčios kalno. Ten organizuojamas renginys „Vilties laiškai“, kuriame teatralizuotomis miniatiūromis perteikiama XX a. vidurio dvasia ir išgyvenimai.
Šiemet Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokiniai Deividas Degutis ir Lina Venckutė perteikė meilės, kančios, ilgesio bei skausmo pilnus dviejų žmonių likimus. Buvo skaitomi laiškai iš knygos „Laiškai Eugenijai“, kurie yra unikalus reiškinys lietuvių kultūros ir literatūros istorijoje. Mokinių perteiktas emocijas dar labiau sustiprino Inkaklių kaimo kapela „Ašvelė“, giežusi ilgesingus romansus ir pokario dainas, kurių žodžius ir melodiją niūniavo ne vienas atvykęs. Dar ir šiandien gyvais prisiminimais pasidalijo buvusi tremtinė Ona Janušauskienė, kurios pasakojimas sugraudino ne vieną.
Meilės svarbą ir atjautimą artimui akcentavo Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. Susirinkusiems svečiams buvo išdalinti atvirlaiškiai su V. Marcinkevičiaus „Vilties“ paminklo nuotrauka, kuriuose kiekvienas norintis įrašė linkėjimus. Švėkšnos klebonas pašventino V. Bliūdžiaus pagamintą ąžuolinį kryžių, kuris su „Misija Sibiras 2017“ ir atvirlaiškiais iškeliaus tremtyje likusiems lietuviams – tiek gyviems, tiek mirusiems. Renginyje susirinkę žmonės nenoriai skirstėsi – dalijosi prisiminimais, klausėsi muzikos ir ramiai mąstė – nežinia, ar apie praeitį, ar apie ateities viltį.“


Macikuose ir Šilutėje
Gedulo ir vilties dieną, birželio 14-ąją, Šilutės rajono savivaldybės vadovai Macikų lagerio kapinėse ir prie buvusio kalėjimo bei teismo rūmų atminimo lentos Šilutėje, Lietuvininkų gatvėje, tylos minute, gėlėmis ir uždegdami žvakeles pagerbė žmones, kurie žuvo Sovietų sąjungai pradėjus masiškai tremti šalies gyventojus į Sibirą.
Meras Vytautas Laurinaitis, paminėdamas prieš 76 metus įvykusius trėmimus, sakė, kad laikas, nors ir malšina skausmą, bet tie įvykiai visada išliks gyvi mūsų atmintyje ir širdyse. „Tikiu, kad nereikia kovoti ginklais dėl geresnės ateities, kovokime darbais, kuriais mes įrodysime, kad kova dėl laisvės nebuvo perniek“, – kalbėjo meras.
Pagerbiant žuvusiuosius, Šilutės mišrusis choras „Pamario aidas“ sugiedojo keletą giesmių.
Gedulo ir Vilties dienai skirtų renginių buvo ir kitose rajono vietovėse.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimas spręs, ar atšaukti pareigą aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą

Seimas pradėjo svarstyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis siūloma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams panaikinti teisę keliuose stabdyti dalį transporto priemonių ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų kiekį bei panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.   „Reikia pripažinti, beveik prieš metus Seimas padarė klaidą. Ta klaida yra tokia, kad buvo suteikta savarankiška teisė aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių išmetimus“, – pristatydamas projektą Seimo posėdyje sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas. Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės aplinkos apsaugos

Artėja kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje, Pagėgiuose

Posakį, kad žąsys išgelbėjo Europą, galime perfrazuoti ir pritaikyti nūdienai. Gal nereikės žąsims pranešti apie gresiantį karinį pavojų… Užtat garsiai skelbiame, kad Pagėgiai tampa žąsų turgaus lyderiais Lietuvoje! Šiuo renginiu siekiame išryškinti Mažosios Lietuvos etninio-kultūrinio paveldo tradiciją, gyvavusią nuo tarpukario laikų. Šiais metais organizuosime jau keturioliktąjį  žąsų turgų. 2016 m. gavus iš LR žemės ūkio ministerijos Tautinio paveldo sertifikato ženklą Nr. 00813, kultūros darbuotojai garsina šį unikalų, vienintelį Lietuvoje žąsų turgų. Šis renginys aktualus tuo, kad siekiame pristatyti Mažojoje Lietuvoje

Gruodis prasidėjo gaisrais

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie du gaisrus Šilutės rajone. Gruodžio 1-os vakare po 18 val. ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad F. Bajoraičio g., Šilutėje, dega pastatas. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, F. Bajoraičio g. degė pirties stogas. Pirtis – medinė, vieno aušto. Pastato perdanga medinė, stogas dvišlaitis, dengtas skarda. Degė stogo apšiltinimo medžiaga. Gaisro metu išdegė apie 2 m² apšiltinimo vatos, nuardyta beveik 6 m² stogo. Vėlų gruodžio 3-ios vakarą, prieš vidurnaktį, ugniagesių gelbėtojų pagalbos šaukėsi gyventojai iš Saugų seniūnijos.

5 patarimai mėgstantiems mandarinus: kaip juos pasaldinti arba kaip išsikepti pyragą   

Kadaise mandarinai buvo egzotiniai vaisiai, o dabar be mandarinų nebeįsivaizduojame gruodžio. Ar viską apie juos žinome? IKI daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė dalijasi keliais patarimais, kad kaskart mėgautumėtės saldžiu mandarinu, juos lengviau nuluptumėte ir panaudotumėte juos net namų ruošai.  O tinklo konditeris Thierry Lauvray turi receptą, kuris pavyks kiekvienam – namai pakvips apverstu mandarinų pyragu. Pirkdami pauostykite Pirmiausia, J. Sabaitienė pataria, įvertinkite žievelę – ji turi būti intensyvios oranžinės spalvos, be dėmių, minkšta ir idealiu atveju šiek tiek

Taip pat skaitykite