Gauta 2000 kompostavimo dėžių

Socialiniame tinkle „Facebook” greitai paplito Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio paskelbta žinia, kad miestas įsigijo 2 tūkst. individualių sodo komposto dėžių. Anot jo, tai skatins rajono gyventojus rūšiuoti atliekas tam skirtose vietose. Tačiau į šią naujieną šilutiškiai sureagavo dvejopai: vieni džiaugėsi, o kiti net pyktelėjo. Daugelis miestelėnų abejoja, kad šios komposto dėžės pasieks jų sodus.

Organinėms atliekoms kompostuoti įsigyta 2000 individualių komposto dėžių. Pasak mero Vytauto Laurinaičio, jų turėtų užtekti visiems.

Kur tas gėris?
„Pamario” sodo gyventoja Diana įsitikinusi, kad valdininkai turėtų spręsti daug svarbesnes problemas, ne vien aprūpinti visus kompostavimo dėžėmis. Ji pasakojo, kad jau senai yra įsigijusi iš seniūnijos dvi kompostines ir rūšiuojanti atliekas. Kaip ji pati informavo, turi tris sujungtus sklypus, iš jų du apsodinti tik vaismedžiais ir apželdinti žole. Diana piktinasi, kad kaina už šiukšlių išvežimą esanti labai didelė. Ji nesakė, kokia ta suma, tačiau teigė, kad gavus sąskaitą jai norisi verkti…
„Kam mums tos kompostinės? Sąskaitą gaunu už trijų sklypų šiukšlių išvežimą, kuri galėtų būti mažesnė. Sodo teritorijoje yra pastatyti stiklo ir plastiko konteineriai, o atvažiuojantis buitinių atliekų sunkvežimis išmala mūsų kelią. Vėliau mes jį patys turime tvarkyti, nes niekas iš valdžios tuo nesirūpina. Jūs man pasakykite: tai kur tas gėris, kai bus didesnės kompostinės?“ – nuomonę laikraščiui išsakė sodo bendrijos gyventoja.
Kiti miestelėnai sako, kad jau daugiau kaip trejus metus laukia kompostavimo dėžių, tačiau vis jų negauna. Kai kurie negauną net šiukšlių rūšiavimo konteinerių. Ne vienas gyventojas po mero pranešimu išsakė savo nuomonę dėl trūkstamų kompostavimo dėžių. Tiesa, kiti nusiteikę teigiamai ir ruošiasi registruotis į eilę.
Šįkart gaus visi
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas patikino, kad gyventojams nėra reikalo nerimauti, nes šį kartą visi, kurie kreipsis į seniūniją, gaus kompostavimo dėžes. Tiesa, gaus tik tiek asmenys, kurie iš tikrųjų gyvena sodo valdose ir pateiks sąskaitas, jog moka už šiukšlių išvežimą.
A. Ivanauskas sakė, kad yra gauta 2000 dėžių, o jų talpa kur kas didesnė nei ankstesnių. Prieš daugiau nei 4 metus buvo gauta per 1000 kompostavimo 500 litrų talpos dėžių, o į dabartinių talpa – 1035 litrai. „Manau, pradėsime dalinti nuo kitos savaitės, į eilę stoti nereikia. Ankščiau ne visi gyventojai gavo, todėl šįkart užteks visiems: ir kurie negavo, ir kurie nori gauti. Vėliau paaiškės, ar reikia papildymo. Esu įsitikinęs, kad pakaks“, – patikino seniūno pavaduotojas.
Šiuo metu Šilutės r. savivaldybėje individualių namų savininkai ne visi tėra aprūpinti kompostavimo konteineriais. Jų trūksta apie 2000. Tai leistų sumažinti apie 350 tonų biologinių atliekų, kurios vis dar patenka į bendrąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Siekiama sudaryti sąlygas gyventojams efektyviau rūšiuoti atliekas, sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, pagerinti miesto estetinį vaizdą.

Kas dar nežinojo
Žaliosios atliekos yra sodų, parkų, želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos – tai medžių šakos, lapai, žolė, velėnos. Jas griežtai draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, todėl šioms atliekoms tvarkyti yra skirti žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai ir kompostavimo dėžės.
Netinkamai šalinamos žaliosios atliekos didina gaisrų pavojų, vandens ir dirvožemio užterštumą, sudaro palankias sąlygas daugintis infekcijoms bei virusams. Lapai, nupjauta žolė, vaisių atliekos, pūdamos kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, sukelia nemalonių kvapų.
Aplinkosaugininkai primena, kad sodininkystės ir daržininkystės atliekas, žolę ir lapus miestuose ir miesteliuose deginti pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus draudžiama – už tai gali būti skirta bauda nuo 28 iki 231 euro.

Viktorija Skutulienė

Vienas komentaras

  • Biurokratusvulgaris

    rimtai konsultuoja melą sarkofago #pasikompostuokpac klausimu

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite