Europos sporto žemėlapyje atsirado Vilkyčiai

Birželio 1 d. Vilkyčių trasoje pirmą kartą vyks Europos ralio kroso čempionato etapas. Vilkyčių automobilių sporto klubui ir jų vadovui Kazimierui Gudžiūnui prireikė daugiau kaip pusmečio ir apie pusę milijono litų, kad trasa atitiktų griežtus saugumo reikalavimus. Europos ir pasaulinio lygio ralio kroso bei kroso čempionatams organizuoti reikalinga licencija gauta gegužės 12 d.

Pačiam Kazimierui Gudžiūnui šiame Europos automobilių ralio kroso etape prie vairo sėsti neteks. Jis rūpinsis varžybų organizavimu, o jo „Ford Puma“ bus eksponuojama Šilutės miesto šventėje.

Nors Vilkyčių automobilių ralio kroso ir kroso trasa (buvusiame Kebelių kaimo žvyro karjere) laikoma viena iš geriausių šiaurės Europoje, kad atitiktų šio rango lenktynėms keliamus saugumo reikalavimus ją dar teko tobulinti. Iš Paryžiaus apžiūrėti trasos tris kartus buvo atvykusios komisijos, pats Kazimieras Gudžiūnas du kartus skrido į Paryžių, kartą – į Londoną. Ruošiantis Europos čempionatui, teko praplatinti trasą, sustiprinti per visą jos perimetrą nusidriekusius apsauginius atitvarus, perkelti teisėjų bokštelius, žiūrovus saugančias užtvaras ir pataisyti dar daugybę smulkmenų.
„Dabar jau galime drąsiai sakyti, kad mūsų trasa atitinka Europos ir pasaulio ralio kroso ir kroso reikalavimus – turime tai patvirtinančius dokumentus. Licencija išduota 4 metams ir visus tuos metus žadame organizuoti varžybas“, – sakė K. Gudžiūnas.
Beveik visi trasos paruošimo darbai atlikti savo jėgomis. Rėmėjų lėšos bus skirtos teisėjų, komisaro ir aptarnaujančio personalo darbui apmokėti bei priziniam fondui. Galingiausių automobilių klasės nugalėtojui numatytas 1000 eurų dydžio prizas.
Varžybose dalyvaus trijų klasių automobiliai: su 3500, 1600 ir 2000 kub. cm darbinio tūrio varikliais. Atskiroje rungtyje sportininkai varžysis dėl „Vilkyčių“ taurės. Pats K. Gudžiūnas varžybose nedalyvaus. Ant jo pečių guls organizaciniai rūpesčiai, o jo automobilis „Ford Puma“, paruoštas eiliniam Šiaurės Europos šalių ralio kroso etapui bus eksponuojamas Šilutės miesto šventėje. Vilkyčių klubui Europos čempionate atstovaus Gvidas Dobužas, Ernestas Staponkus, kiti lenktynininkai.
Pirmą kartą Vilkyčiuose vyksiančiame Europos ralio kroso etape laukiama sportininkų iš 15 šalių. Jų apgyvendinimu rūpintis nereikės, nes jie atvyksta autobusais, kuriuose turi viską, ko reikia dalyvauti varžybose. Pasirūpinti teks tik teisėjų ir svečių apnakvyndinimu.
Kiek susirinks žiūrovų, sunku pasakyti. Bilietai šią savaitę pradedami platinti internetu, o dauguma, kaip įprasta, jų nusipirks atvykę į varžybų vietą. Atsižvelgiant į nuolat kildavusias automobilių spūstis, dabar jie bus nukreipiami dviem skirtingais srautais į skirtingas aikšteles. Su internete įsigytais bilietais ir pakvietimais – į vieną, su pirktais vietoje – į kitą.
Šeimininkų skaičiavimu, Vilkyčių trasa gali sutalpinti iki 10 tūkst. žiūrovų. Tiesa, daugiau kaip 5000 iki šiol dar nebuvo susirinkę. Vien sportininkų ir jų pagalbininkų atvyks apie tūkstantis. Pasak K. Gudžiūno, šios varžybos – bandomosios, todėl labai daug dalyvių sukviesti nelabai stengiamasi. Jeigu visi sumanymai pavyks, kitais metais Vilkyčiuose vyks ne tik ralio kroso, bet ir automobilių kroso Europos čempionato etapas.
„Dėl įvykių Ukrainoje ir kaip buvusi Sovietų sąjungos respublika mes kai kuriems dar keliame nepasitikėjimą, tačiau kai sportininkai patys pabuvoja Lietuvoje, pamato, kaip viskas organizuota ir vyksta, baimės išsisklaido. Apie trasą, sąlygas joje kalbos pasklinda iš lūpų į lūpas, tad dalyvių greitai daugėja. Pirmame Šiaurės Europos etape Vilkyčiuose dalyvavo 20 automobilių. Dabar – jau apie 70“, – kalbėjo Vilkyčių automobilių sporto klubo vadovas.
Be Europos ralio kroso čempionato etapo, liepos 20 d. Vilkyčiuose vyks Lietuvos ir Šiaurės Europos zonos čempionatas, o rugpjūčio 31 d. – Lietuvos automobilių kroso čempionatas.

Vaidotas VILKAS

vilkyciai_2014

4 komentarai

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite