„Europinį“ taką gadina ir žmonės, ir gamta

Jau daugiau kaip 4 metus šilutiškiai džiaugiasi palei Šyšos upę besidriekiančiu pėsčiųjų ir dviratininkų taku. Jį mėgsta ir dviratininkai, ir į pasivaikščioti laisvalaikiu susiruošę pėstieji. Tarpusavyje šilutiškiai šį taką vadina „europiniu“. Nors seniūnijos darbuotojai ir stengiasi jį prižiūrėti, tačiau takas pamažu praranda buvusį grožį ir funkcionalumą. Taką gadina vandalai ir šalia tekanti upė.

Dviratininkai mielai rieda vaizdingomis vietomis nusidriekusiu taku.

Prasčiausia pėsčiųjų ir dviračių tako būklė ten, kur jis labiausiai priartėja prie upės. Statiniui suteikta 5 metų garantija ir rangovams UAB „Šilutės polderiai“ jau teko stiprinti upės paplautus krantus. Taip jau atsitiko, kad būtent šios įmonės nutiestoje tako atkarpoje Šyša labiausiai prie jo priartėja, o kasmetiniai potvyniai skatina pakrančių eroziją. Ir dabar nedidelėje atkarpoje tarp dangos trinkelių atsirado tarpų ir įdubimų. Kaip tyčia toje tako dalyje, kuri skirta važinėti dviračiais. Kol kas plyšiai pavojaus dar nekelia, tačiau, jei nebus imtasi priemonių, jie didės. Tokiame plyšyje gali įstrigti dviračio ratas ir vargu ar pavyks išvengti bėdos.
Kita „europinio“ tako bėda – vandalai. Jau dabar pasitaiko po nakties sudaužytų šviestuvų, sulaužytų suoliukų. Šio tako pabaigoje, prie geležinkelio tilto, mėgsta rinktis jaunimas. Suvažiuoja dviračiais, atrieda čia pat esančiu keliuku skirtu automobiliams. Garsiai skamba muzika, jaunuoliai vaišinasi gėrimais, ir ne visada tik gaiviaisiais, šiukšlina. Tiesą sakant, vieta nuošali ir ta muzika nelabai kam trukdo. Šiukšles taip pat galima surinkti. Blogiau, kai gadinami suoliukai, daužomi žibintai.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus sakė, kad naujus stiklus žibintams seniūnija vėl sudeda. Ir dabar jie jau užsakyti, tik ne visada tokios formos stiklų pavyksta greitai gauti. Kartais tenka ilgokai palūkėti. „Šviestuvų stiklus keičiame ne pirmą kartą, ir dabar pakeisime. Blogiausia, kad pradėjo gadinti suoliukus. Vieną kartą tokius gadintojus pavyko sulaikyti. Toks jaunuolių šėliojimas jų tėvams kainavo 1500 litų. Ten, kur bėdų pridarė upė, vėl teks padirbėti rangovams, laimė, garantinis laikotarpis dar nesibaigė“, – pasakojo Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus.

Vandalų sudaužytus šviestuvų gaubtus tenka keisti Šilutės seniūnijai.

Dviračių takas palei Šyšos upę Šilutėje pradėtas tiesti prieš 5 metus, o pats projektas parengtas 2009 m. liepos 1 d. Įgyvendinant Europos Sąjungos 2007-2013 metų struktūrinių fondų remiamą programą, dviračių ir pėsčiųjų takas nusidriekė nuo Šilutės mažųjų laivų prieplaukos iki tilto Verdainėje. Projektas buvo įgyvendinamas dviem etapais. Jis remiamas pagal sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ įgyvendinimo priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“.
ES projektui įgyvendinti skyrė 986 tūkst., Savivaldybė – 174 tūkst. Lt. Pasikeitus ekonominei padėčiai ir dėl krizės atpigus statybos darbams, pirmame etape pavyko sutaupyti ir atsirado galimybė parengti dar vieną projekto etapą. Jį įgyvendinant takas buvo pratęstas į abi puses.
Dviračių takų tinklo plėtra turėjo įtakos dviračių populiarinimui. Šiais takais ne kartą riedėjo „Kritinės masės“ dalyviai, savaitgaliais čia mėgsta pasivaikščioti ir pasivažinėti dviračiais miestiečiai.
Šilutės r. savivaldybės užsakymu, 2007 m. pabaigoje UAB „Eismas“ iš Vilniaus parengė Šilutės miesto transporto sistemos studiją. Joje kalbama ir apie dviračių eismą, surengtos apklausos, atlikti dviračių transporto eismo intensyvumo tyrimai, numatytos priemonės dviračių eismui gerinti. Studijos autoriai konstatuoja, kad susisiekimui Šilutės miesto teritorijoje, esant pakankamai nedideliems atstumams ir lygiam reljefui daugiau dėmesio turėtų būti skirta žaliųjų takų tinklo plėtrai, kuriais galėtų naudotis ne tik dviratininkai, bet ir pėstieji. Padėtis pradėjo gerėti, kai Šyšos pylimu nusidriekė pirmosios tako atkarpos. Rengiant projektą, daugiau dėmesio skirta turistinei ir rekreacinei tako reikšmei, tačiau žmonėms pamėgus vietoj automobilio naudoti dviračius, takas įgyja ir transporto arterijos reikšmę. Šiuo požiūriu jį galima vertinti dvejopai. Iš vienos pusės, galima vaizdingomis apylinkėmis saugiai važiuoti palei visą Šilutę. Iš kitos pusės, šis takas yra nuošalėje nuo pagrindinės gatvės, todėl norint patekti į pageidaujamą vietą, bet nevažiuoti miesto gatvėmis, teks daryti lanką.
Paskutiniais metais dedamos pastangos gerinti dviračių eismą pačiame Šilutės centre. Vienoje Lietuvininkų gatvės pusėje pernai šaligatvyje pažymėta speciali juosta dviratininkams. Žadėta tokią pat padaryti ir kitoje gatvės pusėje, tačiau kol kas jos nėra. Nors seniūnijos darbuotojai pasistengė, kad ten, kur driekiasi takas būtų pažeminti užvažiavimai ant šaligatvių, dar ne visi dviratininkai priprato važiuoti jiems skirta juosta. Pažeisdami eismo taisykles, kurios nurodo, kad jeigu yra dviračių takas, dviratininkams privalu važiuoti tik juo, dalis jų vis dar rieda gatvėmis. Prie dviračiams skirtos juostos dar nelabai priprato ir pėstieji, dažnai tenka signalizuoti skambučiu, kad užleistų kelią.
Šiemet gali pasidžiaugti tie, kuriems dviračiais tenka važiuoti į Pagrynių gyvenvietę. Renovuotas Šilutę ir Pagrynius jungiantis pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Vietoje duobėto keliuko, kuriu ne tik važiuoti dviračiu, bet ir eiti buvo nemalonu, nusidriekė lygus takas. Šilutiškiai labai laukia, kad tokios pat kokybės takas sujungtų Šilutę ir netoliese esančią Traksėdžių gyvenvietę. Tai žadama padaryti, kai bus renovuojamas lygiagrečiai einantis automobiliams skirtas kelias.

Vaidotas VILKAS

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite